busku medelynas

Kaulavaisių kenkėjai

Vyšniniai amarai (Myzus cerasi)

kenkia vyšnioms ir ypač trešnėms. Amarai gyvena apatinėse lapų pusėse, ant ūglių viršūnių bei žiedkočių. Pavojingiausi jauniems medeliams. Kenkėjai gali sumažinti derlių ir pabloginti vaisių kokybę. Pažeisti vaismedžiai blogiau auga, o šaltomis žiemomis gali apšalti. Labai palankios sąlygos amarams plisti, kai vegetacijos metu sausa ir šilta.

Požymiai: Vyšnių ūgliai būna aplipę tamsiai rudais, beveik juodais blizgančiais amarais. Iščiulpti lapai raukšlėjasi, vėliau ruduoja ir džiūsta. Jauni ūgliai išsikraipo. Ant saldžių amarų išskyrų vystosi suodligė. Amarai platina kaulavaisių virusines ligas.

Apsauga. Jei amarai apnikę daugiau kaip 8–10 % ūglių, purškiame vienu iš insekticidų: Actara 25 WG, Mospilan 20 SP, Decis Mega arba Karate Zeon 5CS (žiūrėti apsaugos lentelę). Reikia gerai apipurkšti ūglių viršūnes ir apatinę lapų pusę.

Labai svarbu nesuvėluoti nupurkšti jaunų medelių (juos purškiame, kai tik atsiranda amarų), nes sustoja jų augimas ir augalai skursta. Nuolat naikinti piktžoles sode.

Slyviniai miltamariai (Hyalopterus pruni)

dažni ir pavojingi slyvų kenkėjai. Šie amarai kenkia ir kitiems kaulavaisiams: abrikosams, persikams, migdolams. Jie melsvai žalsvi, padengti pilkšvomis miltelių pavidalo vaškinėmis išskyromis. Amarai masiškai išplinta slyvoms peržydėjus, gyvena didelėmis kolonijomis dažniausiai ūglių viršūnėse, apatinėje lapų pusėje.

Požymiai: Iščiulpti slyvų lapai išblunka, deformuojasi, jų pakraščiai užsiriečia į apačią, būna padengti lipniomis saldžiomis ir miltiškomis vaškinėmis amarų išskyromis, pažeisti ūgliai nustoja augti, labai apniktų slyvų vaisių užuomazgos nubyra. Vasaros viduryje pradeda kristi lapai ir neprinokę vaisiai. Pažeisti vaismedžiai būna užteršti saldžiomis amarų išskyromis, ant kurių išsivysto suodligė. Birželio mėnesį pasirodo sparnuoti amarai ir dalis jų migruoja ant nendrių. Amarai platina kaulavaisių virusines ligas.

Apsauga. Jei amarai apnikę daugiau kaip 8–10 % ūglių, purškiame vienu iš insekticidų: Actara 25 WG, Mospilan 20 SP, Decis Mega arba Karate Zeon 5CS (žiūrėti apsaugos lentelę). Reikia gerai apipurkšti ūglių viršūnes ir apatinę lapų pusę.

Labai svarbu nesuvėluoti nupurkšti jaunų medelių (juos purškiame, kai tik atsiranda amarų), nes sustoja jų augimas ir augalai skursta. Nuolat šienauti piktžoles, sodo kaimynystėje naikinti nendres (kaip tarpinį augalą maitintoją).

Vyšninės musės (Rhagoletis cerasi) Dažniau kenkia trešnėms, o rečiau vyšnioms.

Požymiai: Gelsvai baltos musių lervos iš vidaus graužia vaisių minkštimą. Pažeistos uogos nustoja blizgėti, suminkštėja, jų paviršiuje atsiranda dėmių, įdubų. Dažnai tokie vaisiai pradeda pūti, jie nebetinka maistui ir perdirbimui.

Apsauga. Purškiama insekticidais po žydėjimo, kai pradeda formuotis vaisių užuomazgos. Labai išplitus kenkėjams, purškimas kartojamas po 10 d. Rekomenduojama purkšti ir nuėmus derlių. Muses efektyviai naikina insekticidai Mospilan 20 SP, Decis Mega 50 EW. Intensyviai skraidant musėms, sode patartina naudoti geltonos spalvos lipnias gaudykles. Pagal sugaunamų musių kiekį galima spręsti apie purškimo reikalingumą.

Vienas iš paprasčiausių būdų musėms naikinti – surinkti pastebėtus ant vyšnaičių pažeistus vaisius, kol iš jų neišlindo lervos. Kitas – perkasti po vyšniomis dirvą

Trešninės musės (Rhagoletis cingulata) kenkia trešnėms, labiau paplito pastaraisiais metais.

Žmonės pastebėjo, kad prinokusiose trešnių uogose atsirado kirminų. Tai trešninių musių lervos.

Požymiai: Gelsvai baltos musių lervos ėda iš vidaus vaisių minkštimą.

Suaugusios musės pradeda skraidyti gegužės antroje pusėje (vyšninės musės žymiai vėliau - maždaug 2 savaičių). Musių skraidymo laikas labai ilgas - net iki vaisių nokimo arba ir jiems nokstant.

Apsauga. Purškiama insekticidais po žydėjimo, kai pradeda formuotis vaisių užuomazgos. Labai išplitus kenkėjams, purškimas kartojamas po 10 d. Vėlyvųjų veislių trešnes gali tekti purkšti net 3 kartus; vyšnioms užtenka 2 purškimų insekticidais. Rekomenduojama purkšti ir nuėmus derlių. Trešnines ir vyšnines muses efektyviai naikina insekticidai Mospilan 20 SP, Decis Mega 50 EW. Intensyviai skraidant musėms, sode patartina naudoti geltonos spalvos lipnias gaudykles. Pagal sugaunamų musių kiekį galima spręsti apie purškimo reikalingumą.

Vyšniniai gleivėtieji pjūkleliai (Caliroa cerasi) yra plačiai paplitę kaulavaisių kenkėjai. Jų lervos kenkia vyšnioms, trešnėms, slyvoms, kriaušėms.

Pjūklelio lervos daugiausiai žalos padaro vyšnioms. Kai kuriais metais jos pažeidžia iki 80 % jų lapų. Lietuvoje išsivysto 1-2 vyšninio gleivėtojo pjūklelio generacijos. Pirmosios generacijos lervos randamos birželio antroje pusėje ir liepos pradžioje. Ypač pavojinga yra antroji generacija, kuri kenkia vasaros antroje pusėje. Pažeisti vaismedžiai nusilpsta, kitiems metams suformuoja mažiau žiedpumpurių, sutrumpėja metūgliai. Kitais metais tokie augalai duoda menką derlių arba visai nedera. Pjūkleliai labai žalingi jauniems medeliams, nes lervoms maitintis reikalingi švieži, sultingi lapai. Pažeidus jaunų vyšnaičių lapus, sulėtėja metūglių augimas ir medeliai ima skursti.

Požymiai: Gelsvos, apsitraukusios juodomis gleivėmis pjūklelių lervos skeletuoja lapus iš viršutinės ir apatinės jų pusės. Jos išgraužia lapų minkštimą, palieka tik lapų gyslas. Smarkiai pažeisti lapai ruduoja, džiūsta ir iš tolo atrodo kaip apdeginti.

Apsauga. Pavasarį ir rudenį po medžiais reikia perkasti dirvą, taip sunaikinant dalį dirvoje žiemojančių lervų bei lėliukių. Vasaros antroje pusėje, masiškai pasirodžius lervoms, vaismedžius purkšti insekticidais: Actara 25 WG, Mospilan 20 SP arba Decis Mega (žiūrėti apsaugos lentelę), ypač stebėti jaunus medelius.

Ūkininkaujant ekologiškai, vaismedžius galima purkšti tabako, pelyno nuoviru arba kalcinuotos sodos tirpalu. Privilioti į sodus daugiau naudingų vabzdžių (sėjant nektaringus ir žydinčius skėtinius augalus), kurie sunaikina didelę dalį pjūklelio lervų.

Slyviniai vaisėdžiai (Grapholita funebrana) plinta gausiai ir kenkia kasmet. Jie ypač daug žalos padaro tuomet, kai slyvos mažai dera ir oro temperatūra drugių skraidymo metu (birželio mėn. tarp 21 ir 23 val.) būna aukštesnė kaip +16 oC

Požymiai: Vaisėdžiai pažeidžia kaulavaisių vaisių minkštimą – jį išėda rausvi su tamsiai ruda galva vikšrai. Pažeistų vaisių išorėje matyti apvali anga, užpildyta trupininiais ekskrementais. Iš pažeidimo vietos dažnai sunkiasi lipai. Pažeisti vaisiai nebeauga, pasidaro violetinio atspalvio ir nukrinta. Slyvinių pjūklelių ir slyvinio vaisėdžio pažeidimai skiriasi tuo, kad pjūkleliai pažeidžia užuomazgas, o vaisėdžiai – vaisius.

Apsauga. Baigiant kristi slyvų žiedlapiams ir po 7-10 d. (skraidant drugiams –  ir vėliau) purškiama insekticidais: Mospilan 20 SP, Decis Mega ar kt. (žiūrėti apsaugos lentelę). Efektyviausia purkšti, masiškai skraidant drugiams. Jų apskaitai ir naikinimui tinka geltonos spalvos lipnios gaudyklės. Drugių skraidymo metu medžiuose galima pakabinti indus su duonos arba džiovintų vaisių gira, kuri pritraukia kenkėjus.

Slyviniai pjūkleliai (juodasis - Hoplocampa minuta, geltonasis - Hoplocampa flava) yra vieni žalingiausių slyvų kenkėjų. Jie gausiai plinta ir padaro žalos kasmet, ypač juodieji slyviniai pjūkleliai, kartais sunaikinantys iki 95 % derliaus. Pjūkleliai labiausiai kenkia drėgnomis ir šiltomis vasaromis. Ypač daug žalos kenkėjai padaro tuomet, kai užsitęsia slyvų žydėjimas arba kai jos mažai dera. Pradėjus slyvoms žydėti, pjūkleliai deda kiaušinius. Lervos išsirita, susidarius slyvų užuomazgoms.

Požymiai: Lervos lenktos, žalsvai balsvos spalvos arba oranžiškai geltonos. Lervos įsigraužia į užuomazgą. Jos išgraužia minkštimą ir pažeidžia dar nesukietėjusį kauliuką. Užaugusios lervos išlenda iš vaisiaus, prasigraužusios apvalią angelę. Vaisiaus vidus būna užpildytas tamsiai rudomis išskyromis, turinčiomis būdingą blakės kvapą. Pažeisti vaisiai pradeda kristi jau birželio mėnesio pirmoje pusėje.

Apsauga. Pirmą kartą reikia purkšti insekticidaiss, kai slyvos dar žydi, bet jau pradeda kristi pirmieji peržydėję žiedai, antrą kartą – po 7-10 d., trečią kartą – vėl po 7-10 d. (tai jau bus apsauga nuo vaisėdžio), t. y. norint sėkmingai apsaugoti slyvų vaisius nuo pjūklelių ir vaisėdžių pažeidimų, reikalingi 3 purškimai insekticidais. Naudojami: Mospilan 20 SP, Karate Zeon 5CS arba Decis Mega arba (žiūrėti apsaugos lentelę).

Prieš vaismedžių žydėjimą apsiniaukusiomis dienomis arba anksti ryte nukratyti ant audeklo ar brezento pjūklelius suaugėlius ir juos sunaikinti. Vėliau nuo medžių nukrėsti pažeistas užuomazgas, nukritusias surinkti ir sunaikinti, kol neišėjusios lervos. Žydėjimo metu dirvą po medžiais palaistyti pelenų šarmu (50 g persijotų medžio pelenų - 1 kibirui vandens). Laistoma vakare – sunaikinama dalis išskrendančių suaugėlių.

Rudenį perkasti dirvą aplink slyvas, taip sunaikinama dalis žiemojančių lervų.

Lapsukiai. Rožiniai lapsukiai plačiai paplitę Lietuvoje ir yra vieni iš žalingiausių lapus graužiančių kenkėjų, dažniausiai kenkia trešnėms. Lapsukiams palankiausios sąlygos vystytis, kai drugių skraidymo metu oro temperatūra yra +15–20 °C.

Požymiai. Rožinių lapsukių vikšrai skeletuoja lapus arba išėda juose apvalias skyles, sugadina žiedynus. Vėliau vikšrai susuktuose lapuose, užuomazgose ar jaunuose vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes.

Pumpurinių lapsukių vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus ir apraizgo juos voratinkliu. Liepos mėn. išsiritę antros kartos vikšrai voratinkliu sutraukia lapus ir skeletuoja juos, vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes.

Vaismedinių lapsukių vikšrai įsigraužia į pumpurus, vėliau maitinasi voratinkliu sutrauktais lapeliais ir žiedlapiais. Liepą išsiritę kitos kartos vikšrai lapus skeletuoja iš apatinės pusės, vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes, o paskui išsiskirsto žiemoti.

Apsauga. Rožinių lapsukių žalingumas įvertinamas krintant žiedlapiams. Jeigu pažeistų pumpurų ar lapų skrotelių yra daugiau kaip 5 %, būtina purkšti insekticidais – žaliojo kūgio tarpsniu, žiedpumpuriams rausvėjant (prieš žydėjimą) arba po žydėjimo: Mospilan 20 SP, Decis Mega arba Karate Zeon 5CS (žiūrėti apsaugos lentelę).

Slyvinės erkutės (Aculus fockeui) – tai Eriophyidae šeimai prikausanti erkių rūšis. Dažniausiai kenkia slyvoms. Plinta sausu ir šiltu oru. Per metus gali išsivystyti 3-5 kenkėjų kartos. Pavojingiausios jauniems medeliams.

Požymiai: Erkutės maitinasi ūglių ir lapų, ypač jaunų, sultimis. Ūgliai nustoja augti ir pradeda šakotis – augantys lapeliai ima formuoti rozetes. Ant lapų atsiranda palaipsniui didėjančios geltonos dėmės, vėliau jos paruduoja, lapai pasidaro rūdėti, ypač apatinė jų pusė. Lapai raukšlėjasi, tampa trapūs, o jų gyslos paryškėja. Senesni lapai pasidaro margi (kaip marmuras), atmiršta ir anksti, kartais jau birželio mėn., pradeda kristi. Pažeisti stiebai pasidengia rūdėtomis dėmėmis, kurios vėliau susilieja, žievė pradeda trūkinėti ir formuojasi vėžinės žaizdos. Stipriai pažeisti stiebai gali žūti.

Apsauga. Nuo erkių akaricidais reikia purkšti 2 kartus su 14 d. pertrauka – pumpurams išsprogus ir prieš žydėjimą. Svarbu nesuvėluoti purškimo, kai jau matomi išoriniai erkučių pažeidimo požymiai. Purškiama akaricidais, kai lapo apatinėje pusėje (iki birželio pabaigos) 1 cm2 randama 3 ir daugiau judrių erkių (žiūrint per lupą). Jeigu erkutės buvo išplitusios sode praėjusiais metais, taip pat rekomenduojama purkšti insekticidais. Naudojami: Envidor 240 SC (naikina ne tik erkutes, bet ir jų lervas), Vertimec 018 EC (žiūrėti apsaugos lentelę). Be Envidor, Lenkijoje dar naudojamas Ortus 05 SC (15 ml/10 l vandens). Šie akaricidai naikina ir kitas erkių rūšis: paprastąsias voratinklines erkes, raudonąsias sodines erkes, gumbadares erkutes. Rausvąsias sodines erkes naikina Fibro (parafino aliejus). Kiekvieną iš minėtų akaricidų galima naudoti tik 1 kartą per vegetaciją (kad erkės nepriprastų). Insekticidas Karate Zeon 5CS taip pat naikina erkes. Labai išplitus erkėms, purkšti ir nuėmus derlių

Slyvinės gumbadarės erkutės (Eriophyes similis) labiausiai kenkia jaunoms slyvaitėms ir medelynams, nes labai mėgsta šviežius ūglius ir lapus. Soduose gana dažnos, kenkia visą vasarą. Plinta soduose ir parkuose ant dygiųjų ir kaukazinių slyvų.

Požymiai: Mikroskopiškos, kirmėliškos formos erkutės gyvena slyvų lapų audiniuose ir čiulpia jų sultis. Pažeistų lapų apatinėje, rečiau viršutinėje pusėje susidaro smulkūs, maišelio formos rausvi ar balsvi gumbeliai (kitoje pusėje jie turi pailgą angelę, apaugusią ilgokais plaukeliais). Ant vieno lapo jų būna nuo keliolikos iki keliasdešimt. Smarkiai apnikti lapai deformuojasi, išsigaubia. Sutrinka augalų medžiagų apykaitos procesai, vaismedžiai lėčiau auga, menkiau dera, žiemą greičiau pašąla.

Apsauga. Masiškai išplitus erkėms, cheminės apsaugos priemonės (akaricidai) naudojamos skleidžiantis pirmiesiems pumpurų lapeliams ir slyvoms peržydėjus. Efektyviausia purkšti sisteminiais akaricidais. Naudojami: Envidor 240 SC (naikina ne tik erkutes, bet ir jų lervas), Vertimec 018 EC (žiūrėti apsaugos lentelę). Be Envidor, Lenkijoje dar naudojamas Ortus 05 SC (15 ml/10 l vandens).