Obelų ir kriaušių kenkėjai

Amarai labiausiai plinta, kai vyrauja šilti orai ir po nešaltos žiemos. Jie ypač apninka medelynus ir jaunus sodus.

Žalieji obeliniai amarai labai žalingi jauniems medeliams. Jie čiulpia jaunų ūglių, skrotelių lapus, pumpurus, žiedpumpurius.

Požymiai: iščiulpti medelių ūgliai išsikraipo, sutrinka jų augimas, lapai susiraukšlėja ir susisuka, dažnai pajuosta, nes ant lipnių amarų išskyrų įsiveisia juodligės grybai.

Pilkieji obeliniai amarai čiulpia skrotelių lapus, kurie raukšlėjasi, parausta (susidaro lyg raudonos pūslės), pakraščiai sustorėja, riečiasi į apačią, dėl to sutrinka pažeistų skrotelių vaisių augimas, vaisiai būna maži, raukšlėti.

Apsauga. Jei amarai apnikę daugiau kaip 8–10 proc. ūglių, purškiame insekticidu. Labai svarbu nesuvėluoti nupurkšti jaunų medelių, nes sustoja jų augimas ir augalai skursta.

Anksti pavasarį išgenime ir sudeginame silpnas, džiūstančias medžių šakas. Nuo žiemojančių kenkėjų ir ligų sukėlėjų vaismedžius nupurškiame karbamido tirpalu: pavasarį iki pumpurų brinkimo – 5-7 proc., krintant lapams – 5 proc., jiems nukritus – 7 proc.

Erkės labiausiai išplinta, kai vyrauja karšti ir sausi orai, ypač po šiltos žiemos. Žiemoja erkių kiaušinėliai ant vaismedžių vienmečių ūglių.

Raudonosios sodinės erkės kenkia obelims ir kitiems vaismedžiams. Palankiais metais gali išsivystyti 8-10 erkių kartų. Jos čiulpia jaunų lapelių sultis, dažniausiai apatinėje lapų pusėje.

Požymiai: smulkiomis dėmelėmis pažeisti lapai pašviesėja, o stipriai pažeisti įgauna bronzinį atspalvį, gali nudžiūti ir nukristi.

Apsauga. Prieš pumpurų brinkimą apžiūrime obelų ir kriaušių vienmečius ūglius ir nustatome erkių kiaušinėlių gausumą. Kiaušinėliai yra raudoni, apvalūs, apie 0,15 mm skersmens. Genint išpjauname ir sudeginame silpnas, džiūstančias medžių šakas, ypač tas, kurios gausiai apniktos erkių kiaušinėliais. Nuo žiemojančių kenkėjų ir ligų sukėlėjų vaismedžius nupurškiame karbamido tirpalu: pavasarį iki pumpurų brinkimo – 5-7 proc., krintant lapams – 5 proc., jiems nukritus – 7 proc.

Vasarą vaisių augimo metu skaičiuojame erkių pažeistus lapus. Jeigu randame vidutiniškai 3–5 erkes ant vieno lapo, reikia purkšti akaricidu.

Rusvosios sodinės erkės čiulpia obelų lapų ir vaisių sultis, kenkia ir kriaušėms.

Požymiai: pažeista apatinė lapų pusė įgauna šviesiai gelsvą, vėliau rudą spalvą, o ant nokstančių vaisių atsiranda labai smulkios, susiliejančios pilkšvai rusvos dėmės, kurios vėliau susilieja į sukamštėjusį tinklelį.

Per vegetaciją išsivysto 5-6 erkių kartos. Gausiausiai jų būna iki liepos vidurio. Esant palankioms sąlygoms, ant vieno lapo galima rasti po kelis šimtus erkių. Kai erkių daug, lapai anksti nukrinta, vaismedžiai blogiau pasiruošia žiemai ir prasčiau dera kitais metais.

Apsauga. Vaisių augimo metu suskaičiuokime pažeistus lapus (žiūrėdami pro padidinamąjį stiklą). Jei randame 10–50 erkių ant vieno lapo, reikia purkšti akaricidu. Jeigu praėjusiais metais erkių buvo gausu, tai akaricidus galima naudoti prieš vaismedžių žydėjimą ir po jo. Grobuoniškosios erkės (Phytoseiidae) labai efektyviai mažina žalingų vaismedžiams erkių gausumą. Todėl naudojant akaricidus nuo rusvųjų sodinių erkių, reikia rinktis tuos, kurie mažai toksiški grobuoniškosioms erkėms.

Kriaušinės erkutės labai dažnos. Jos kenkia kriaušėms ir masiškai plinta medelynuose bei jaunuose soduose.

Požymiai. Anksti pavasarį pumpurai, kuriuose žiemoja kriaušinės erkutės, atrodo lyg išbrinkę. Lapai būna raukšlėti, nevienodo ilgio lapkočiais. Gegužės pabaigoje ant lapų atsiranda šviesiai žalios pūslelės, kurios vėliau gelsta, rausvėja, ruduoja ar net juoduoja. Juo daugiau erkučių, juo dėmės didesnės. Kartais net ant vaisių užuomazgų būna nedidelės netaisyklingos, rausvos ar rudos raukšlėtos dėmelės.

Apsauga . Genėdami sodą išpjaustome ir sudeginame silpnas, džiūstančias medžių šakas. Medžius nupurškiame karbamido tirpalu: pavasarį iki pumpurų brinkimo – 5-7 proc., krintant lapams – 5 proc., jiems nukritus – 7 proc.

Šiltomis saulėtomis dienomis kriaušių žaliojo kūgio tarpsnyje ir po žydėjimo purškiame akaricidais.

Obeliniai žiedgraužiai apninka obelų, kartais ir kriaušių pumpurus bei žiedus. Jų žala ypač didelė, kai vaismedžiai žydi negausiai. Žiedgraužių kasmet būna daug, ypač po šiltos žiemos ir mažiau purškiamuose soduose.

Požymiai : pumpuruose besimaitindami vabalai išgraužia 0,5-1,5 mm skersmens duobutes, kurios vėliau paruduoja. Žiedlapiams krintant, žiedai nustoja vystytis, neišsiskleidžia, paruduoja ir nudžiūsta. Vėliau žiedų šonuose išryškėja apvalios skylutės.

Apsauga. Apsaugos priemones reikia naudoti nuo žiedgraužio vabalų, nes vėliau jie deda į žiedpumpurius kiaušinėlius, kurių jau neįmanoma sunaikinti. Todėlbūtina purkšti insekticidais nuo vabalų pasirodymo pradžios iki pradedant jiems dėti kiaušinius – nuo balandžio 15 iki 30 d. Norint nustatyti tiksliau, kada žiedgraužiai išlenda iš žiemojimo vietų, nuo balandžio vidurio galima pradėti kratyti nuo medžių vabalus, ištiesus aplink kamieną polietileno plėvelę. Kratome kasdien ir jeigu randame nors vieną žiedgraužio vabalą, pradedame purkšti insekticidais po 5 dienų (baigiame ne vėliau kaip po 10 d.). Optimalus insekticidų purškimo laikas – pažaliavus trečdaliui ar dviem trečdaliams (bet ne daugiau) pumpuro ir kai ant medžio tokių pumpurų būna dauguma.

Obuoliniai vaisėdžiai pažeidžia obelų, rečiau kriaušių vaisius. Jie labai žalingi, kai vaismedžiai mažai dera. Vaisėdžių vystymuisi ir žalingumui didelės įtakos turi oro temperatūra.

Požymiai . Kai obuoliukai būna graikinio riešuto dydžio, išsirita vikšrai ir įsigraužia į vaisių vidų, o angą užkemša voratinkliais sulipdytais vaisiaus trupinėliais. Jie vaisių viduje išgraužia landas iki pat sėklalizdžių, sunaikina sėklas, išlenda ir vėl graužiasi į kitą vaisių. Vienas vikšras pažeidžia 2-3vaisius.

Apsauga. Obuolinių vaisėdžių žalingumo ribą tiksliausiai galima nustatyti pagal vidutinę oro temperatūrą drugių skraidymo metu (21-23 val.). Žiedlapiams krintant, sode pakabiname feromonines gaudykles. Kai gaudyklėje sugauname pirmąjį drugį, pradedame registruoti vidutinę oro temperatūrą nuo 21 iki 23 val. Nustatyta, kad vaisėdžių patelės deda apvaisintus kiaušinėlius, tik esant aukštesnei kaip 16⁰C oro temperatūrai. Purkšti insekticidais reikia tik tada, jeigu 2-3 vakarus iš eilės temperatūra buvo ne žemesnė kaip 16⁰C. Kadangi vaisėdžių drugiai skraido labai ilgai (nuo birželio pradžios iki liepos pabaigos), esant šiltiems vakarams, insekticidais purškiame praėjus 2-3 savaitėms po žydėjimo.

Daug vikšrų žūva rudenį perkasus pomedžių dirvą ir anksti pavasarį nugramdžius senesnių vaismedžių žievės atplaišas ir išbalinus kamienus 20 proc. kalkių pienu.

Rožiniai, purpuriniai, vaismediniai lapsukiai pažeidžia obelis ir kitus vaismedžius bei uogakrūmius. Plinta kasmet, ypač šiltą vasarą. Daugiausia žalos padaro mažai derančioms obelims. Rožiniai lapsukiai plačiai paplitę Lietuvoje ir yra vieni iš žalingiausių lapus graužiančių kenkėjų.

Požymiai. Rožinių lapsukių vikšrai skeletuoja lapus arba išėda juose apvalias skyles, sugadina žiedynus. Vėliau vikšrai susuktuose lapuose, užuomazgose ar jaunuose vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes. Pumpurinių lapsukių vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus ir apraizgo juos voratinkliu. Liepos mėn. išsiritę kitos kartos vikšrai voratinkliu sutraukia lapus ir skeletuoja juos, vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes. Vaismedinių lapsukių vikšrai įsigraužia į pumpurus, vėliau maitinasi voratinkliu sutrauktais lapeliais ir žiedlapiais. Liepą išsiritę kitos kartos vikšrai lapus skeletuoja iš apatinės pusės, vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes, o paskui išsiskirsto žiemoti.

Apsauga. Anksti pavasarį genint išpjaustome šakas, ant kurių žiemoja rožinių lapsukių kiaušiniai. Jie apskriti, skydelių formos, žalsvi, vėliau pilkšvėja (susilieja su obelų žieve), būna sudėti ant kamieno ir šakų čerpiškomis krūvelėmis.

Lapsukių drugius galima privilioti kvapiaisiais jaukais: juodos duonos plutas užpilame šiltu vandeniu, įdedame cukraus, mielių, razinų. Pradėjus rūgti, išpilstome į puslitrinius stiklainius ir pakabiname medžiuose (1-2 stiklainiai – medyje).

Liepos pradžioje vaismedžių kamienus 1 m aukštyje galime aprišti 15-20 cm pločio gofruoto popieriaus juostomis, kuriose lapsukių vikšrai slepiasi žiemoti. Vegetacijai pasibaigus, juostas nurišame ir sunaikiname.

Rožinių lapsukių žalingumas įvertinamas krintant žiedlapiams. Jeigu pažeistų pumpurų ar lapų skrotelių yra daugiau kaip 5proc., būtina purkšti insekticidais – žaliojo kūgio tarpsniu, žiedpumpuriams rausvėjant arba po žydėjimo.

Obuoliniai pjūkleliai pažeidžia obuolių užuomazgas ar mažus vaisius. Tik kai kuriais metais jų būna labai daug ir daugiau žalos padaro, kai obelys mažai dera, drėgna dirva.

Požymiai. Ant pažeistų užuomazgų ar mažų obuoliukų atsiranda apvalių angelių, užkimštų šlapia mase. Lervos užuomazgų viduje iki pat sėklalizdžių išgraužia landas. Užuomazgos nubyra arba deformuojasi, o ant pažeistų vaisių būna kaspino formos randų.

Apsauga.

Rudenį sugrėbiame ir sudeginame nukritusius lapus. Perkasame pomedžių dirvą, nes joje žiemoja pjūklelių lervos (kokonuose).

Prieš vaismedžių žydėjimą ir žydėjimo metu, ryte arba vakare, kai pjūklelių vabzdžiai (panašūs į muses) neaktyvūs, purtome vaismedžius ar jų šakas ant patiestos polietileno plėvelės ir nukritusius kenkėjus sunaikiname. Purtome 3-4 kartus kas 3-5 dienos. Taip pat išretiname pažeistas vaisių užuomazgas.

Insekticidais purškiame žydėjimo pabaigoje, kai nukrinta apie 80 proc. žiedlapių. Jeigu kenkėjai paplitę masiškai, insekticidais purškiame du kartus: prieš žydėjimą ir žiedlapiams krintant.