Prekyba vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukais

busku medelynas

Kaulavaisių ligos

Kokomikozė (Blumeriella jaapii)

Kokomikoze serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Ši liga daugiausia žalos padaro vyšnioms. Kokomikozė pažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius, vaisius. Jautriausi ligai kaulavaisiai būna pavasarį žydėjimo metu ir lapams skleidžiantis. Pažeistų vaismedžių ištvermingumas žiemą labai susilpnėja. Ligai plisti palankiausi šilti (+15-20 oC) ir drėgni orai.

Ligos požymiai - ant lapų viršutinėje pusėje vasarą (dažniausiai liepos pradžioje) atsiranda pavienių, smulkių, vėliau susiliejančių rausvai rudų dėmelių. Apatinėje laipo pusėje iš pradžių jos būna rudos, vėliau – balzganos. Vaiskočiai ir lapai paruduoja ir anksčiau laiko nukrinta.

Apsauga. Kaulavaisius, ypač vyšnias, purkšti pagal vaismedžių augimo tarpsnius ne mažiau kaip 4 kartus per vegetaciją fungicidais: Syllit 544 SC, Score 250 EC, Signum, Topas 100 EC, Effector WG, Merpan 80 WG (žiūrėti apsaugos lentelę). Šalia Syllit, Score, Merpan plačiai naudojamas ir Topsin M 500 SC (15 ml/10 l vandens). Labai efektyvu naudoti sisteminio ir kontaktinio fungicidų mišinius (tada dviejų chemikalų normos mažinamos per pusę), pvz., Syllit + Effector; Score + Merpan; Topas + Effector ir pan. Būtina kaitalioti fungicidus, kad ligos sukėlėjai nepriprastų. Pirmąjį kartą reikia purkšti žiedpumpurių tarpsniu (prieš žydėjimą). Priklausomai nuo oro sąlygų ir fungicidų veikimo trukmės, purškimus kartoti kas 10–14 dienų. Nuėmus derlių, purkšti dar 1–2 kartus, atsižvelgiant į oro sąlygas ir kokomikozės išplitimo intensyvumą. Sistemingai surinkti ir sudeginti arba užkasti nukritusius lapus.

Kaulavaisių moniliozė ir vaisių puvinys (Monilinia laxa, Monilinia

Monilioze serga vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai, persikai. Tai plačiai paplitusi kaulavaisių liga, kuri pažeidžia lapus, žiedynus, ūglius, vaisius. Palankiausios sąlygos moniliozei plisti - šaltas ir drėgnas oras kaulavaisiams žydint.

Ligos požymiai - kaulavaisiams žydint ant atskirų šakučių arba ant viso medžio žiedai, lapai ir jauni ūgliai staiga nuvysta, paruduoja ir sudžiūvę lieka kaboti ant šakų ilgą laiką. Tokie medžiai atrodo lyg apšalę ar apdeginti. Moniliozė pirmiausiai pastebima ant vyšnių ir abrikosų, kai kuriais metais stipriai pažeidžiamos ir slyvos. Vasarą liga pasireiškia ant nokstančių, mechaniškai arba vabzdžių pažeistų vaisių. Tokie vaisiai pūva, mumifikuojasi. Senų ligotų šakų žievė sueižėja ir prasiveržia lipai (sakai).

Apsauga. Išpjaustyti ir sudeginti pažeistus ūglius, šakutes. Atsiradusias po žiemos žaizdas, iš kurių teka lipai, išvalyti, dezinfekuoti, aptepti. Ankstyvajam purškimui ir nuėmus derlių naudoti vario grupės fungicidus. Prieš žydėjimą, po žydėjimo ir vegetacijos metu purkšti kito veikimo fungicidais: Signum, Score 250 EC, Effector WG, Merpan 80 WG (žiūrėti apsaugos lentelę). Lenkijoje šalia Signum, Score, Merpan plačiai naudojami fungicidai: Topsin M 500 SC (15 ml/10 l vandens) ir Switch 62,5 WG (6-10 g/10 l vandens). Labai efektyvu naudoti sisteminio ir kontaktinio fungicidų mišinius (tada dviejų chemikalų normos mažinamos per pusę), pvz., Signum + Effector; Score + Merpan ir pan. Būtina kaitalioti fungicidus, kad ligos sukėlėjai neįgytų imuniteto.

Bakterinis vėžys (Pseudomonas cerasi)

Bakterinis vėžys yra paplitęs Lietuvoje ir pažeidžia kaulavaisius – trešnes, vyšnias, slyvas, abrikosus, persikus. Bakterinis vėžys ypač pavojingas jauniems medeliams. Jiems būdinga ūmi ligos forma, kai visas medelis sunyksta per metus. Senesni medžiai serga lėtine ligos forma. Suserga nusilpę, pašalę, nukentėję nuo sausros ar kitų nepalankių augimo sąlygų vaismedžiai. Ligos protrūkiai dažniausiai susiję su ilgai trunkančiais šaltais ir drėgnais orais, kai būna vėlyvos pavasarinės šalnos.

Ligos požymiai - ant jaunų šakelių, kamienų atsiradę žievės įtrūkimai. Pirmiausia jie matomi vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį. Vaismedžių šakos pasidaro dėmėtos rudomis išdžiūvusiomis dėmėmis: jos kiek įdubusios, atsiribojusios kieta briaunele. Pavasarį, kai bakterijos yra aktyviausios, per žievės įtrūkimus sunkiasi lipnus skystis. Vaismedžių pumpurai, ūgliai ir žiedai staigiai paruduoja, pradeda vysti, juoduoja ir iki rudens lieka kaboti ant vaismedžių. Lapai pasidaro skylėti, vėliau nudžiūsta ir kabo ant šakų. Ligotų vaismedžių žievė sutrūkinėja ir lupasi, pavienės šakos džiūsta, vaisiai būna smulkūs, kartais deformuoti, sausoki. Liga plinta nuo viršūninių vaismedžio dalių į žemutines. Perpjovus sergančią šakutę, pjūvyje matomas patamsėjusių vandens indų ratas.

Apsauga. Nupjauti pažeistus ūglius, šakas, valyti žaizdas, jas dezinfekuoti ir užtepti. Dezinfekuoti genėjimo įrankius ir padarytus pjūvius. Nuo bakterinio vėžio ir kitų žievės ligų purkšti vario grupės fungicidais: Champion 50 WG 0,5 % tirpalu ar kt. – pavasarį, iki pumpurų brinkimo ir rudenį– kai ūgliai nustoja augti, bet lapai dar žali (prieš pat lapų kritimą) (žiūrėti apsaugos lentelę). Lenkijoje rudenį rekomenduojamas Champion 50 WG 1 % tirpalas. Nuo žievės ligų, kitų grybinių ir bakterinių ligų žiemojančių sukėlėjų, kenkėjų kiaušinėlių rudenį, (pasibaigus vegetacijai, prieš lapų kritimą) galima nupurkšti vaismedžius 5-7 % karbamido tirpalu, tai gera priemonė ir nuo medžių samanojimo (samanų, kerpių), tuomet vario preparatais reikės nupurkšti anksti pavasarį, iki pumpurų sprogimo.

Sidabraligė (Chondrostereum purpureum)

Sidabralige serga slyvos, trešnės, abrikosai, persikai, vyšnios. Dažniausia šia liga serga slyvos. Sidabraligę sukelia boro stoka, oro ir dirvos drėgmės trūkumas, azoto trąšų perteklius, stiprus genėjimas, perskiepijimas, voratinklinių erkių pažeidimai.

Ligos požymiai – ligotų vaismedžių augalų lapai darosi balzgani, lyg pienuoti arba pasidabruoti. Jie būna susiraitę ir mažesni už sveikus lapus. Ligos požymiai pirmiausia išryškėja ant žemutinių šakų lapų, paprastai birželio mėnesį. Antroje vasaros pusėje dažnai viso medžio lapai pasidaro balzgani, vėliau jie pradeda ruduoti ir nukrinta anksčiau negu sveikų vaismedžių. Vaisiai ant sergančių vaismedžių dažniausiai visai neužsimezga, vaismedis nusilpsta. Sergančių medžių šakų ir kamienų žievė sueižėja, kitais metais stipriau pažeistos šakos pradeda džiūti.

Ligos kilmė gali būti dvejopa – infekcinė ir neparazitinė. Esant neinfekcinei ligos kilmei, pažeisti lapai paprastai išsaugo žalias zonas prie pagrindinių gyslų. Stresui išnykus, ant naujų ūglių ligos požymių nebelieka. Tačiau dažniau pasitaiko sunkesnė – infekcinė ligos forma, kuri gali turėti ilgą paslėptą periodą, o išoriniai požymiai gali pasirodyti tik paveikus jau minėtiems stresams.

Apsauga. Svarbu apsaugoti vaismedžių kamienus nuo sutrūkinėjimo. Išpjaustyti pažeistas šakutes, o žaizdas dezinfekuoti ir aptepti. Ankstyvajam purškimui bei rudenį, prieš krintant lapams, purkšti vario grupės fungicidais, nes jie apsaugo vaismedžius nuo infekcijos. Po žydėjimo ir per vegetaciją naudoti kitus fungicidus (žiūrėti apsaugos lentelę). Nepertręšti vaismedžių azoto trąšomis, laiku naikinti erkes ir laikytis tinkamos agrotechnikos.

Šratligė (Clasterosporium carpophilum)

Šratlige serga slyvos, vyšnios, trešnės, abrikosai, persikai. Daugiausia žalos padaro slyvoms. Liga pažeidžia lapus, šakutes, pumpurus, jaunus ūglius, žiedus ir vaisius. Šratligė labiau plinta, kai skleidžiantis lapams vyrauja didelė santykinė oro drėgmė ir gausūs krituliai.

Ligos požymiai – labai tipiškas ligai yra lapų pažeidimas. Anksti pavasarį ant lapų pasirodo labai smulkios, panašios į adatos dūrį, iš pradžių rausvai rudos, vėliau rudos su raudonai rudu apvadu dėmelės. Jos greitai didėja, kol pasidaro 2-5 mm skersmens, tada gali ir susilieti, o augalo audiniai dėmių vietose po 1-2 savaičių iškrinta ir atrodo lyg šratais padarytos skylutės. Ant ūglių žievės susidaro pailgos oranžiškai raudonos su šviesesniais centrais dėmės. Žievė tose vietose plyšta, sunkiasi lipai. Ligos pažeisti pumpurai pajuoduoja, blizga tarsi lakuoti ir neišsiskleidžia. Anksti užsikrėtusiuose vaisiuose pasirodo gilios, galinčios susilieti žaizdos. Vėliau užsikrėtę vaisiai būna išmarginti truputį įdumbančiomis purpurinėmis su rausvu apvadu dėmėmis. Šratligė pažeidžia vieną vaisiaus pusę ir matosi kauliukas. Tai irgi šiai ligai labai būdingas požymis.

Apsauga. Išpjaustyti ir sunaikinti džiūstančias šakas. Žaizdas, iš kurių teka lipai, išvalyti, dezinfekuoti vario sulfato tirpalu. Purkšti fungicidais prieš ir po žydėjimo bei vegetacijos metu (žiūrėti apsaugos lentelę: Effector WG ir kt.). Lenkijoje prieš ir po žydėjimo bei vėliau purškiama fungicidais Topsin M 500 SC (15 ml/10 l vandens) ir Zato 50 WG (2 g/10 l vandens).

Slyvų rūdys (Puccinia pruni spinosae)

Ligos požymiai. Vasaros viduryje ant apatinės lapų pusės atsiranda daug šviesiai rudų, dulkingų spuogelių. Jų daugėja ir vasaros pabaigoje apatinė lapo pusė atrodo lyg suodina, o viršutinė pusė įgauna bronzinį atspalvį. Ligoti lapai pirma laiko nukrinta. Grybas peržiemoja nukritusiuose lapuose. Antrasis rūdžių augalas šeimininkas yra geltonžiedės plukės, jų lapuose išaugusias acidosporas vėjas užneša ant slyvų ar abrikosų lapų ir juos užkrečia.

Apsauga. Deginti nukritusius vaismedžių lapus. Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, vaismedžius nupurkšti fungicidais: Dithane NT, Effector WG, Candit (2 g/10 l vandens), Topsin M 500 SC (15 ml/10 l vandens), pakartojant purškimą po 10 d. (žiūrėti apsaugos lentelę). Rekomenduojama purkšti kontaktinių ir sisteminių fungicidų mišiniais. Lenkijoje pagrindinis fungicidas (šalia Topsin M 500 SC ir Dithane NT), naikinantis slyvų rūdis, yra Zato (2 g/10 l vandens).

Tafrinozė (lapų garbanė)

Tai viena pavojingiausių ligų, paplitusi visur, kur tik auginami persikai ir nektarinai. Jai išplisti palankūs drėgni ir vėsūs orai pavasarį. Ligos požymiai pastebimi anksti pavasarį, išsprogus pirmiesiems lapeliams.

Ligos požymiai - pažeisti lapeliai garbanojasi, tampa šviesiai žalios ar gelsvai rausvos spalvos, vėliau pasidaro tamsiai raudoni (lapai gali paraudonuoti dėl fosforo trūkumo persikams, bet tuomet nebūna raukšlių ir pūslių). Tokie lapai sustorėja, praranda elastingumą, lūžta, išsikraipo, ant jų atsiranda tarsi pūslės. Stipriai pažeisti lapai greitai nudžiūsta ir nukrenta. Ligotas medelis jau vasaros viduryje gali likti be lapų. Po to nukrenta vaisių užuomazgos. Smarkiai pažeisti medžiai nebeauga, o žiemą pašąla arba visai žūva.

 

Apsauga. Anksti pavasarį ir vėliau per vegetaciją reikia išgenėti ir sunaikinti pažeistus ūglius. Nuo tafrinozės vaismedžius purkšti vario grupės fungicidais: Champion 50 WG 0,5 % tirpalu ar kt. – anksti pavasarį, iki pumpurų brinkimo ir rudenį – kai ūgliai nustoja augti, bet lapai dar žali (prieš pat lapų kritimą). Lenkijoje rudenį rekomenduojamas Champion 50 WG 1 % tirpalas.

Iki pumpurų sprogimo (iki žydėjimo) purkšti fungicidą Syllit 544 SC 1-2 kartus, priklausomai nuo ligos pasireiškimo intensyvumo ir veislės jautrumo (jis purškiamas aukštesnėje kaip +6 0C temperatūroje, naudojant nelabai šaltą vandenį). Po žydėjimo ir vėliau galima naudoti Effector WG, Topas 100 EC ir kitus fungicidus arba jų mišinius (žiūrėti apsaugos lentelę). Lenkijoje šalia pagrindinių fungicidų: vario grupės preparatų ir fungicido Syllit naudojami Topsin M 500 SC ir Merpan 80 WG.

Minėtos apsaugos priemonės tinka gydyti ir persikų miltligei, abrikosų skolekotrichozei (dėmėtligei).