Graikiniai riešutmedžiai

Populiariausia graikinių riešutmedžių veislė Lietuvoje yra Ideal.

Vaisiai vidutinio dydžio, kevalas kietas, plonas, lengvai pašalinamas, branduolys malonaus skonio, be kartumo. Skinami rugsėjo pabaigoje

Derėti pradeda labai greitai 3-4 metais po pasodinimo, dera didelėmis kekėmis, gausiai ir kasmet.

Vainikas šakotas, gana glaustas, gražūs dekoratyvūs lapai.

Veislė atspari ligoms ir kenkėjams, Lietuvoje žiemoja gerai.

Išparduota

Vieta ir dirva. Graikiniai riešutmedžiai mėgsta saulėtą, nuo šaltų vėjų apsaugotą vietą. Juos labiau tinka sodinti aukštesnėje vietoje, kad nebūtų dirvos užmirkimo. Geriausiai auga ir dera pakankamai derlingose, vandeniui laidžiose ir išlaikančiose drėgmę kalkingose priemolio dirvose (pH 6,5-7,5). Pakenčia ilgalaikes sausras.

Sodinimas. Riešutmedžiai sodinami kas 5-6 m tokiame pačiame gylyje, kaip augo medelyne. Sodinant patartina patrumpinti liemeninę (pagrindinę) šaknį. Iškasus gilesnę duobę (iki 1 m gylio ir panašaus pločio), į dugną įmetama raudono molio plyta, kuri bus kalcio ir magnio šaltinis sodinukui. Šaknys, atsirėmusios į kietą pagrindą, išaugina daugiau šoninių šaknų, todėl riešutmedžiai pradeda anksčiau derėti.

Priežiūros ypatumai. Nuo pirmųjų auginimo sode metų riešutmedžius būtina genėti. Tačiau anksti pavasarį genėti negalima, nes bėga sultys ir jie „ašaroja“. Genima medeliams sulapojus, o geriausia – liepos pabaigoje. Derančius riešutmedžius pavasarį labai naudinga patręšti dolomitmilčiais, kad užtektų maisto medžiagų riešutų kevalams susidaryti. Kad žemė pomedžiuose būtų puri, juos reikėtų mulčiuoti, nes riešutmedžių šaknys nemėgsta purenimo ir mechaninio pažeidimo.