Šilkmedžiai
Baltasis šilkmedis
Vienas seniausiai sukultūrintų augalų . Vaisiai baltos spalvos, turi malonų kvapą, aromatingi. Vaisiai noksta nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos.
Uogos labai saldžios, skanios, forma ir dydžiu primenančios avietes arba gervuoges. Kasmet dera.
Nebijo šalčių (atlaiko iki -30 C). Medis labai augus – užauga iki 10–12 m aukščio, ilgaamžis – gyvena iki 30 metų.
Kaina 12 EUR (atviromis šaknimis, iš grunto)[Pirkti čia]
Juodasis šilkmedis
Vienas seniausiai sukultūrintų augalų , kitaip dar vadinamas avietmedžiu. Šilkmedžių vaisiai noksta nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos.
Uogos labai saldžios, skanios, forma ir dydžiu primenančios avietes arba gervuoges.
Kasmet dera gausiai – nuo vieno medžio priskinama 10 – 15 kg.
Nebijo šalčių , todėl jį auginti nesunku. Medis labai augus - užauga iki 10–12 m aukščio, ilgaamžis – gyvena iki 30 metų.
Kaina 15 EUR (atviromis šaknimis, iš grunto)[Pirkti čia]
Juodasis svyrantis šilkmedis (skiepytas)
Skiepytas šilkmedis yra svyrantis, labai dekoratyvus ir siekia 1,7-2,5 m aukštį (priklauso nuo skiepijimo aukščio). Pradeda derėti liepos pradžioje.
Šilkmedžio vaisiai yra gero skonio, labai saldūs ( primena saldžias avietes), minkšti, sultingi, apie 3 cm ilgio, juodos spalvos. Vaisiai vartojami desertui , džiovinimui ir perdirbimui.
Medelis pradeda derėti anksti, 2-3 metais po pasodinimo, nereiklus dirvai, augalo šakos svyra žemyn, sudarydamos žalią fontaną. Atsparus ligoms ir šalčiams.
Šilkmedžio uogose yra daug gliukozės ir fruktozės, kalio, geležies, taip pat yra pektino, vitaminų (B1, B2, C, PP), citrinos ir obuolių rūgšties, rauginių medžiagų. Šilkmedžio uogos valo kraują, gerina kraujo gaminimąsi, normalizuoja medžiagų apykaitą. Šios uogos vartojamos gydant nutukimą, anemiją. Jos turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, padeda širdžiai, gydo nuo peršalimų, naudingos nervų sistemai.
Kaina 50 EUR (3 metų, 7l vazone, sodinuko aukštis 1,7-2 metro)[Pirkti čia]
Sodinuko kurjeriu nesiunčiame
Šilkmedžių sodinimo ypatumai
Vieta ir dirva. Juodieji ir baltieji šilkmedžiai yra šviesamėgiai augalai, mėgstantys saulėtą, šiltesnę, apsaugotą nuo stiprių vėjų vietą. Nepakenčia drėgnų ir užmirkusių vietų. Jie nelabai reiklūs dirvožemiui, tačiau geriau auga ir dera vandeniui pralaidžiose, puriose, humusingose ir nerūgščiose dirvose (pH 5,5-7,0), tinka lengvi priemoliai ir priesmėliai. Gerai pakenčia sausras.
Sodinimas. Šilkmedžiai sodinami kas 5-6 m tokiame pačiame gylyje, kaip augo medelyne. Svyrantys šilkmedžiai išaugina puošnų ir siaurą vainiką, juos galima sodinti maždaug kas 2 m.