Beloruskaja pozdniaja

Žieminė kriaušių veislė, kurią sukūrė E. Sjubarova ir N. Michnevič Baltarusijoje (‘Gerosios Luizos’ sėjinukas). Vaisiai prinoksta spalio pradžioje, išsilaiko iki vasario pabaigos, o šaldytuvuose – iki kovo pabaigos.

Vaisiai oranžiškai geltoni, įsaulyje – raustelėję, apvalios kriaušės ar kiaušinio formos, vidutinio stambumo (110 – 150 g). Odelė šiurkšti, storoka, rūdėta, minkštimas gelsvai baltas, pusiau tirpstantis, vidutinio sultingumo, salstelėjęs, su vos jaučiama rūgštele, skanus, aplink sėklalizdį granulių nedaug. Vartojami švieži.

Vaismedžiai medelyne ir jauni sode – vidutinio augumo, pradėję derėti – silpno augumo. Vainikas plačiai piramidiškas, tankus. Derėti pradeda 4-5-ais metais.

Veislė vidutinio derlingumo, dera kasmet. Kryžmadulkė, žydi vidutiniškai anksti, veislės dulkininkės: ‘Mramornaja,’ ‘Vasarinė sviestinė,’ ‘Suvenirs’ ir kt. Ištverminga žiemą. Atspari vaisių rudajam puviniui ir vidutiniškai atspari rauplėms. Reikli vietai ir dirvai.

Lietuvoje auginama kaip mėgėjiška žieminė kriaušių veislė, vertinama dėl ilgai išsilaikančių vaisių.

Sodinukas (vazone) arba (atviromis šaknimis, iš grunto)[Pirkti čia]