Koloninių obelų genėjimas

Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. Vieni sodininkai sako, kad genėti reikia, kiti mano, kad tai nebūtina. Dar yra nuomonė, kad kolonines obelis genėti reikia nuo 5 metų amžiaus.

Koloninės obelys vaisius paprastai išaugina ant trumpųjų vaisinių šakelių, todėl medeliai vis tiek derės, ar mes juos genėsime, ar ne – tokia yra šių koloninių vaismedžių genetinė prigimtis. Gal dėl to jie vadinami "tinginių medeliais". Aišku, tai didelis privalumas sodininkams mėgėjams, ypač pradedantiesiems, kuriems sudėtinga išmokti genėjimo meno. Tačiau genėjimas prailgina koloninių obelų gyvenimo amžių, pratęsia vaismedžių produktyvumo laiką ir pagerina vaisių kokybę.

Pagrindinė koloninių obelų auginimo ir genėjimo taisyklė – negalima nukirpti pagrindinio kamieno viršūninio pumpuro, nes jį praradęs medelis pradės šakotis. Būna, kad tas pumpuras pašąla žiemą arba pažeidžiamas netyčia. Tuomet pradeda augti šalia esantys pumpurai. Iš jų kaip viršūnė paliekamas vienas stipriausias ir labiausiai vertikaliai augantis ūglis.

Patyrę sodininkai mano, kad svarbus darbas, formuojant taisyklingą koloninių obelų vainiką, yra smailiu kampu išaugusių ilgesnių šoninių metūglių atlenkimas į horizontalią padėtį. Jeigu kamieno viršutinėje dalyje išauga keletas ilgesnių šoninių metūglių, juos patogiausia atlenkti su skalbinių segtukais, užsegant segtuką virš ūglio, tuomet ūglis augs horizontaliai (beveik stačiu kamienui kampu). Šis į viršų augančių pirmamečių šoninių ūglių atlenkimo principas tinka ir jaunų, nekoloninių obelaičių vainikams formuoti – horizontalioje padėtyje esančios šakos nustoja stipriai augti ir pradeda greičiau derėti. Šis darbas atliekamas vasaros pradžioje.

Koloninėms obelims yra reikalingas sanitarinis genėjimas, nes reikia iškarpyti sausas, pašalusias, sergančias ir palūžusias šakas. Tuo pačiu galima iškarpyti ir silpnas, per arti viena prie kitos augančias ar persipynusias šakas. Jos nupjaunamos ne prie pat kamieno, bet paliekant nuo jo 0,5 cm ilgio kelmelį.

Vyresnio amžiaus koloninių obelų vainikas yra retinamas, kad vaisius geriau apšviestų saulė. Per tankiai augančius ūglius galima tiesiog atsargiai išpešioti, kol jie dar yra žali, nes sumedėjusių ūglių žaizdos po genėjimo užgyja žymiai sunkiau.

Koloninių obelų formuojamasis genėjimas atliekamas anksti pavasarį, iki pumpurų sprogimo. Norint suformuoti obelų vainiką kaip taisyklingą koloną, taikoma speciali genėjimo schema. Jos esmė – atiderėjusių šakų keitimas naujomis. Svarbus genėjimo principas yra tas, kad kuo didesnę šakos dalį mes nupjausime, tuo aktyviau iš paliktų pumpurų išaugs šakelės. Teisingai genima koloninė obelis kasmet išaugins 10-15 cm ilgio metūglius ir 2-3 šoninius pumpurus.

Pasodinus vienmetį sodinuką, šoninės šakelės nukarpomos, paliekant ant kiekvienos iš jų tik po 2 pumpurus (prie kamieno). Antrųjų metų pavasarį formuojamos vaismedžio derančios grandys: iš išaugusių 2-jų naujų metūglių derėjimui paliekamas horizontalesnis, o kitas ūglis, augantis stačiau, vėl nukerpamas iki 2 pumpurų. Horizontalusis ūglis jau tų pačių metų vasarą išaugins obuolius, o vertikalusis iš tų paliktų 2 pumpurų užaugins 2 stiprius ūglius. Trečiųjų metų pavasarį vėl genima taip pat – atiderėjusi šakelė (horizontalesnis ūglis) iškerpama, o kitas ūglis nukerpamas analogiškai kaip praėjusiais metais. Kiekviena deranti grandis gyvena 3-4 metus, paskui ji išpjaunama "ant žiedo", t. y. prie pat kamieno, nepaliekant kelmelio. Po to genėjimo schema kartojama.

Jų yra du: obelų vainiko formavimas su vienu kamienu ir su keliais kamienais. Koloninių obelų formavimas su vienu kamienu. Jeigu norime gauti gausesnį obuolių derlių iš vieno medelio, obelaites sodiname tradiciniu atstumu – kas 1 m. Su vienu kamienu formuojamas obelaites galima sodinti ir labai tankiai – iki 50-60 cm atstumu, suformuojant iš jų gražią gyvatvorę.

Koloninių obelų formavimas su keliais kamienais (kompaktiško žemaūgio medelio formavimas). Jeigu obelaites formuosime su keliais kamienais arba visai nenorėsime jų genėti, medelius reikia sodinti rečiau – 0,9-1,2 m (augesnių veislių – iki 1,5 m) atstumu. Negenėtos koloninės obels vainikas gali užaugti iki 1,5 m pločio (5-6 skeletinės šakos). Jeigu taikysime vainiko formuojamąjį genėjimą (tuo pačiu – ir šakų atnaujinimą), tuomet vieno kamieno genėjimas bus panašus kaip atskiros kolonos (obelaitės su vienu kamienu) genėjimas. Kai kurie sodininkai sako, kad jiems labai patogu auginti kolonines obelaites su keliais kamienais ir derlius būna didesnis. Bet tuomet medelius reikia daugiau tręšti, laistyti ir jų produktyvus amžius būna trumpesnis.