Koloninių obelų sodinimas
Kur ir kaip sodinti kolonines obelis?
Koloniniai vaismedžiai mėgsta saulėtą, apsaugotą nuo vėjų vietą ir derlingą žemę, labiausiai tinka purios, gerai įtręštos, humusingos priemolio arba priesmėlio dirvos, gerai praleidžiančios vandenį ir orą. Idealiausiai tinka juodžemis. Koloninės obelys nepakenčia arti žemės paviršiaus esančio gruntinio vandens.
Geriausias sodinimo laikas yra ankstyvas pavasaris, išėjus dirvos pašalui. Tinka ir ruduo, kada vėsu, daug drėgmės ir ilgas laikas prigijimui. Vaismedžiai iš vazonų gali būti sodinami visą vegetacijos sezoną.
Tradicinis sodinimo atstumas tarp koloninių obelų yra 0,9-1,0 m, tarp eilių – 1,5-2 m. Sodinant gyvatvorę iš tokių obelaičių, galima palikti 0,5-0,6 m atstumus tarp jų. Sodinimo duobės dydis priklauso nuo šaknų dydžio ir nuo dirvožemio derlingumo. Dažniausiai pakanka iškasti 0,5x0,5 m dydžio duobę. Norint pagerinti dirvožemį, kasama didesnė duobė, įpilama komposto ar juodžemio, kurie permaišomi su esama žeme. Sodinimui rekomenduojama naudoti organines trąšas (kompostą, humusą). Jeigu dirva sunkesnė, į duobės dugną galima įberti apie 5 cm storio drenažo sluoksnį: žvyro, smulkių akmenukų ar keramzito.
Rekomenduojama sodinti vienmečius koloninių obelų sodinukus su gausiomis kuokštinėmis šaknimis ir sveiku, gerai išsivysčiusiu kamieno viršūniniu pumpuru. Labai svarbu neapdžiovinti sodinuko šaknų. Prieš sodinimą obelaitės šaknis galima kelias valandas pamirkyti vandenyje. Prieš pat sodinant labai naudinga pamerkti šaknis į molio tyrę. Įdėjus sodinuką į duobę, šaknys tolygiai paskleidžiamos duobėje, jokiu būdu negalima jų užlenkti (pavienės, labai ilgos šaknys pakerpamos sekatoriumi). Užpylus žeme, ji stipriai apmindoma aplink augalą. Po sodinimo obelaitės skiepas turi būti virš žemės paviršiaus (giliau pasodintas medelis augs aukštesnis). Iškart po pasodinimo žemė gausiai palaistoma ir pamulčiuojama, užpilant kompostinėmis durpėmis.
Kiti straipsniai apie kolonines obelis
