Lazdynų apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Ne kiekvienas sodininkas rudenį gali pasidžiaugti gausiu riešutų derliumi. Dažna menko derliaus priežastis gali būti kenkėjai. Pagrindiniai lazdynų kenkėjai yra riešutinis ir kaštoninis straubliukai (vaisiastraubliai), pumpurinės erkutės, voratinklinės, riešutinės ir lazdyninės erkės, cigarsukiai, lapinukai, amarai. Riešutinių straubliukų (Curculio nucum L.) pažeisti riešutai būna sukirmiję. Suaugę vabalai apgraužia lapus ir vaisius, o lervos maitinasi riešutų branduoliu. Tai pats žalingiausias lazdynų kenkėjas.

[Riešutinio straubliuko lervų pažeisti riešutai]

Palankiais jam plisti metais gali sunaikinti pusę ir daugiau riešutų derliaus. Suaugę vabalai 6–9 mm ilgio, su ilgu straubliuku, raudonai rudos spalvos. Lervos iki 10 mm ilgio, gelsvai baltos, storos, žiemoja žemėje. Pavasarį iš lėliukių išsiritę vabalai išlenda iš žemės, kai vidutinė dirvos temperatūra pakyla iki 15–16 °C . Patelės straubliuku praduria dar minkštą kevalą ir padeda po vieną kiaušinį į jaunus, vos užsimezgusius, vaisius. Išsiritusi lerva išėda riešuto branduolį ir išsigraužia laukan. Kol užauga, visą vaisiaus vidų užpildo savo išmatomis. Lervai išlindus, riešuto kevale matyti apvali, apie 2 mm skersmens skylutė.

Apsauga. Rudenį sugrėbti ir sudeginti nukritusius lapus (kad lervos nežiemotų dirvoje). Rudenį ir pavasarį po lazdynų medžiais ar krūmais supurenti žemę. Lazdynus reikia purkšti insekticidais, kurie naudojami po obelų žydėjimo (Mospilan 20 SP, Calypso 480 SC, Karate Zeon, Decis mega 50 EW, Fastac ar kt.). Nuo straubliukų purkšti insekticidais reikia 2 kartus: I kartą tik užsimezgus riešutukams (gegužės pradžioje) ir II kartą po 12-14 d. Tinkamiausią purškimo laiką galima nustatyti, anksti rytais purtant vabalus ant patiestos po lazdynu plėvelės. Jeigu norite riešutus išauginti be purškimų insekticidais, nuo lazdynų su kabliais reikia purtyti vabalus anksti rytais kelis kartus kas 2-3 d. Vasarą, liepos mėnesį taip pat rekomenduojama dažnai purtyti lazdynus, kad nukristų pažeisti riešutai, kuriuos reikia surinkti ir sudeginti, kad lervos nesulįstų žiemoti į dirvą.

Panašius pažeidimus padaro kaštoninis straubliukas (vaisiastraublis), kuris kenkia kaštonams, lazdynams, kartais ąžuolams. Labiau žalingas šiltesnio klimato zonoje, tačiau neretai aptinkamas ir Lietuvoje. Apsauga tokia pati, kaip nuo riešutinių straubliukų.

Cigarsukiai išvaizda panašūs į straubliukus, irgi ilgu straubliuku, tik varinio blizgesio ar raudonos spalvos. Jie iš vieno ar kelių lapų susuka cigarus ir sudeda į juos po kelis kiaušinius. Paskui susukto lapo kotelį pakanda tiek, kad lapas nenudžiūtų, o tik apvystų ir augdamas neišsivyniotų.

Lazdynų lapus mėgsta kenkėjai polifagai – lapinukai. Jie lapų pakraščiuose išgraužia įvairaus dydžio ir formos skyles. Labiausiai mėgsta jaunus, besiskleidžiančius lapelius. Apsauga tokia pati, kaip nuo riešutinių straubliukų.

Lazdynų pumpurinės erkutės gyvena pumpuruose ir čiulpia jų sultis. Pažeisti pumpurai nenormaliai išsipučia, pasidaro rutuliški ir neišsprogę nudžiūsta. Apsauga. Šakutes su išsipūtusiais pumpurais reikėtų nukarpyti ir sudeginti. Insekticidais ir akaricidais purškiama erkučių migracijos metu, kai išsiskleidžia 3-6 lazdynų lapeliai ir vidutinė paros temperatūra būna 11 °C .

Karštą, sausą vasarą, liepos-rugpjūčio mėn. galima matyti pageltusių, parudavusių, deformuotų lazdynų lapų. Juos iščiulpia riešutinės, lazdyninės ir paprastosios voratinklinės erkės. Ant lapų atsiranda šviesių dėmių, jie nustoja augti, vėliau patamsėja ir nukrinta. Apsauga. Išplitus erkėms (gegužės mėn. arba ir vėliau, kai sausa ir karšta), ypač medelynuose, būtina naudoti akaricidus.

Lazdynų lapus čiulpia ir amarai. Maži, minkšti, žalios spalvos kenkėjai gyvena apatinėje lapų pusėje. Ankstyvą pavasarį jie čiulpia besiskleidžiančius lazdynų pumpurus, vėliau veisiasi lapų apatinėje pusėje. Labiau mėgsta jaunesnius lapelius. Amarai mažiau plinta drėgnu ir lietingu oru. Liepą ir rugpjūtį dėl karščių amarų būna mažiau. Gausus amarų išplitimas vasarą padaro daug žalos, ypač jauniems sodinukams, nes labai stabdo jaunų ūglių augimą. Amarai iščiulpia lapų sultis, todėl pablogėja viso augalo mityba, augimas ir prastėja riešutų kokybė. Be to, amarai išskiria lipnias išskyras, ant kurių auga įvairūs saprotrofiniai grybai, sukeliantys suodligę. Apsauga. Kai tik atsiranda amarai, juos būtina naikinti insekticidais (Mospilan 20 SP, Fastac ar kt.).

Moniliozė (rudasis puvinys) – tai žalingiausia lazdynų liga. Lazdynai ja užsikrečia žydėjimo metu, tačiau požymių iš karto nesimato. Vėliau ant žalių lapų goželių ir riešutų kevalų atsiranda tamsiai rudos, įdumbančios dėmės, kurios vis plečiasi ir gali padengti visą paviršių. Užkrėsti riešutai supūva, anksti nukrenta, branduoliai susitraukia. Apsauga. Kaimyninėse šalyse purškiama fungicidais birželio pabaigoje ir tęsiant kas 10-14 dienų iki liepos pabaigos (daugiau purškiama, jeigu lietingi ir šilti orai). Naudojami preparatai su plačiu veikimo spektru Signum 33 WG, Switch 62.5 WG. Lietuvoje registruotas Signum 33 WG sodo augalams ir Luna Experience 400 SC registruotas obelims, kriaušėms.

Kekerinis puvinys (pilkasis pelėsis) – tai žalinga lazdynų liga, dažniausiai pažeidžianti riešutus, o taip pat ūglius ir lapus. Pavasarį atsiranda raudonai rudų dėmių, vėliau jos pasidaro tamsiai rudos, įvairaus dydžio ir formų. Iš pradžių dėmės būna drėgnos, vėliau džiūsta ir pilkėja. Lapai vysta ir krinta. Ant ūglių dėmės plinta išilgai, vėliau žiedu apima visą ūglį, jis ima džiūti. Pažeisti riešutai viduje išdžiūsta. Puvinys labiau plinta lietingu, šiltu oru. Apsauga. Vegetacijos metu 1-2 kartus purškiama fungicidais (žr. apsaugą nuo moniliozės). Iškarpomi pažeisti lazdynų ūgliai ar šakos, sugrėbiami ir sudeginami nukritę lapai. Ligos profilaktikai svarbiausia yra tinkamos augimo sąlygos, vieta ir priežiūra (ypač genėjimas, kad krūmai nebūtų per tankūs).

Antraknozė pažeidžia lazdynų lapus. Birželio pabaigoje – liepos pradžioje atsiranda smulkių gelsvų, vėliau oranžinių dėmių su grybo piknidžių kauburėliais. Sergantys lapai džiūsta ir krinta. Apsauga. Nuo antraknozės fungicidais purškiama anksti pavasarį, kai pasirodo pirmieji lazdynų lapeliai, antrąjį kartą – prieš pat moteriškųjų lazdyno žiedų žydėjimą. Tinka vario grupės fungicidai. Jeigu antraknozė labai išplitusi, po lazdynų žydėjimo reikia dar 2-3 kartus purkšti fungicidais kas 10-14 dienų. Ligos profilaktikai svarbiausia yra tinkamos augimo sąlygos ir vieta. Būtina sugrėbti ir sudeginti senus lapus.

Kita grybinė lazdynų liga yra citosporozė. Kai kurie krūmai ar šakos ima džiūti, krūmo apačioje ant žievės atsiranda kauburėlių. Ligos sukėlėjų hifai užkemša vandens indus, sutrinka maisto medžiagų apykaita. Tose vietose šakos lengvai lūžta. Apsauga. Laiku išpjausčius džiūstančias šakas, išretinus krūmus, palikus tik jaunus ir sveikus ūglius, liga daugiau neplinta.

Lazdynai serga ir miltlige: apatinėje lapų pusėje atsiranda baltos, miltuotos apnašos, kurios išryškėja vasaros pabaigoje. Jos gali būti ir ant ūglių, vaisių. Miltligė smarkiausiai plinta sausą, karštą vasarą ant tankiai augančių, gausiai azoto trąšomis patręštų augalų. Lapai nukrenta anksčiau laiko, todėl susilpnėja krūmų augimas ir vystymasis. Labai nukenčia miltligės pažeistų riešutų kokybė; pažeisti ūgliai nespėja sumedėti, nušąla. Apsauga. Miltligės vystymąsi ir plitimą stabdo per tankių krūmų (medžių) retinimas, pažeistų ūglių iškarpymas ir sudeginimas, augalų purškimas vario neturinčiais fungicidais, azoto kiekio normavimas tręšiant.

Lazdynus gali pažeisti ir bakterinės ligos, vienos iš jų sukėlėjas yra bakterija Xanthomonas arboricola. Ši liga pavojingiausia jauniems lazdynų sodinukams (iki 4 metų). Ant ūglių, o taip pat lapų ir vaisių iš pradžių atsiranda drėgnos, šiek tiek išgaubtos rudos, elipsės formos arba netaisyklingos dėmės. Nulupus žievelę aiškiai matosi rusvas audinys. Reikia atkreipti dėmesį į nekrozines dėmes aplink negyvus sumedėjusių ūglių pumpurus ir ant lapų atsiradusias drėgnas rudas dėmes su šviesiai žaliu apvadu. Šios nekrozės laikui bėgant didėja, o kai kuriais atvejais apima visą pažeisto ūglio perimetrą, dėl ko jis žūsta. Ligai labai išplitus, reikia išrauti ir sudeginti visą augalą. Ligos sukėlėjai žiemoja ant užkrėstų pumpurų ir ūglių. Apsauga. Kovojant su bakterinės kilmės lazdynų ligomis, itin svarbi yra profilaktika. Lazdynai turi būti sodinami iš sveikų sodinukų, ne per tankiai ir laiku genimi, kad gerai vėdintųsi. Rudenį nugrėbkite ir sudeginkite nukritusius lapus ir vaisius. Pažeistus ūglius reikia nupjauti 80-100 cm žemiau nekrozės paveiktos vietos, būtinai dezinfekuokite genėjimo įrankius. Nuo bakterinių ir grybinių ligų profilaktiškai rekomenduojama anksti pavasarį ir vėlai rudenį (nukritus 75 % lapų) lazdynus nupurkšti vario preparatais.

Lazdynams apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų registruotų Lietuvoje preparatų nėra. Tačiau, kai purškiate savo sodo augalus nuo ligų ir kenkėjų, kartu nepamirškite ir lazdynų, išlaikydami maksimalų karencijos laikotarpį, t. y. paskutinį kartą nupurkšti reikia, likus 30 dienų iki derliaus nuėmimo.