Lazdynų priežiūra ir genėjimas

Sunkiausia lazdynų sodinukus prižiūrėti pirmuosius trejus metus, kol jie paauga. Lazdynai ypač jautrūs drėgmės trūkumui pirmaisiais metais po pasodinimo, tad būtina palaistyti. Reikia pasirūpinti, kad lazdynai gautų pakankamai saulės, laiku išravėti piktžoles. Labai svarbu yra ir tinkamas genėjimas. Kiekvieną pavasarį reikia patręšti kompleksinėmis trąšomis, ypač jeigu krūmas ar medelis pasodintas prastesnėje žemėje, nupurkšti nuo kenkėjų bei ligų, vasarą nušienauti tarpueilius, kurių žolė lazdynams yra ne tik mulčas, bet ir trąša.

Jaunus lazdynus būtina apsaugoti nuo kiškių ir stirnų, kurie apkramto jaunus ūglius. Saugiausia yra aptverti sodinukus tvora.

Lazdynai genimi anksti pavasarį (kovo mėn.), iki pumpurų sprogimo, kol dar nepradėjo tekėti sula. Jie genimi žydėjimo metu dar ir todėl, kad sujudėtų žirginiai, ore pabirtų kuo daugiau žiedadulkių ir būtų geresnis žiedų apsidulkinimas.

Kodėl lazdyno genėjimas yra svarbus? Pirmiausia, kad gerai apšviestas krūmas (medis) išaugina daugiau ir kokybiškų riešutų. Lazdynas mėgsta saulę, o sutankėjus krūmui, riešutus ves tik tos šakos, kurias gerai apšviečia saulė. Be to, išgenėtą krūmą (medį) galima kokybiškai nupurkšti nuo ligų ir kenkėjų. Medžio vainike užtikrinus gerą oro ventiliaciją, pavyks apsisaugoti nuo puvinių ir kitų ligų. Negenėtas ir sutankėjęs lazdynas ne tik išaugins mažai riešutų, bet ir tie patys gali būti sukirmiję, pažeisti puvinių. Atsiminkite, kad pagrindinės priežastys, kad lazdynas gerai ir kasmet derėtų, yra tinkamas genėjimas ir šalia auganti kita – apdulkinanti – veislė (dar geriau – kelios). Natūrali lazdyno forma yra krūmas. Lazdyno genėjimas priklauso nuo to, kaip jį formuosite – kaip krūmą, ar kaip medelį.

Veisiant verslinius sodus, dabar lazdynai dažniausiai formuojami kaip medeliai su žemais kamienais. Taip formuojami lazdynai silpniau auga ir gausiau bei reguliariau dera. Juos patogiau ir lengviau prižiūrėti, be to, galima sodinti tankiau (kas 3 m).

Pasodinus šakotą lazdyno sodinuką, viršūnė nukerpama 0,8-1 m aukštyje, o šoninės šakos patrumpinamos apie 40-50 proc. jų ilgio, panašiai kaip obelų sodinuko. Viršūnėje paliekami 5-6 pumpurai. Vainiko formavimui paliekamos 4-5 šoninės šakos, išaugusios tolygiai į visas puses. Šakos, augančios žemiau kaip 50 cm nuo žemės, nukerpamos visai, nes čia bus lazdyno kamienas.

Sodinant nešakotą lazdyno sodinuką, jo viršūnė nukerpama 0,8-1 m aukštyje. Kitais metais sodinukas pradės šakotis. Tuomet antrų metų pavasarį tas šakas patrumpinkite apie 1/3 – jos suformuos būsimą vainiką. Antraisiais ir kiekvienais vėlesniais metais pavasarį išpjaunamos visos šakelės 0-50 cm aukštyje, nes tai yra kamieno vieta. Taip pat 2 kartus per metus iškarpomi visi ūgliai (atžalos), kurie išauga iš žemės šalia kamieno ir ant šaknies kaklelio. Jeigu tuos ūglius paliksite, lazdynas vėl pasidarys krūmu. Taigi, lazdyno medžio genėjimas visų pirma apima vainiko retinimą ankstyvą pavasarį ir vasarą iš žemės išaugusių ūglių iškarpymą.

Lazdyno vainiko retinamasis ir sanitarinis genėjimas atliekamas panašiai kaip obelims. Išpjaunami sausi, pažeisti, per ploni, susikryžiuojantys stiebai, vėliau – ir pasenę stiebai, išpjaunamos į vainiko vidų einančios šakos, praretinami jauni ūgliai.

[Per tankus lazdyno vainikas praretinamas, išpjovus kelis stiebus prie kamieno pagrindo ]

Kad medis neužaugtų per aukštas, galite patrumpinkite viršūnę, kad išlaikyti patogų aukštį, pvz., 3-4 m. Jaunas lazdynas genimas mažai. Nuo 5-6 metų lazdyno šakos genimos daugiau, kad vainiką geriau apšviestų saulė. 10-12 metų lazdyno medį reikia atjauninti – jo skeletinių šakų viršūnės patrumpinamos1/3 arba 2/3 šakos ilgio. Senesnį kaip 15 metų amžiaus medžio formos lazdyną galima atjauninti ir kitu būdu – iš vainiko vidaus išpjaunant (prie pat kamieno) kasmet po 2-3 seniausias šaka. Pjaudami lazdyno šakas turite vadovautis pjovimo ant žiedo taisykle (nepaliekant stuobrelio), t. y. arba pjaukite tiesiai virš pumpuro, arba sustorėjimo vietoje prie pat kamieno – tada padarytos žaizdos greičiau sugis ir neužsikrės žievės ligomis. Plonų šakų pjūvio vietas reikėtų patepti sodo tepalu, storesnių – baltais emulsiniais dažais, įmaišius 2 proc. fungicido nuo ligų.

Norint lazdyną formuoti kaip krūmą, pasodinus palikite 3 stipriausius ūglius ir juos patrumpinkite. Plonos, susikryžiuojančios šakos visiškai išpjaunamos. Kitais metais lazdyno visai negenėkite – jis išleis naujus ūglius iš žemės. Po 3-4 metų išpjaunami jauniausi, nešakoti ūgliai, išaugę prie krūmo iš žemės. Jie užtankina krūmą. Palikite tik subrendusius, tvirtus, gerai derančius stiebus. Šis genėjimas atliekamas kiekvienais metais.

[Lazdynas formuojamas kaip krūmas]

Stenkitės netrumpinti jaunų šakelių, nes būtent ant jų išaugs riešutai. Per vienus metus lazdyno krūmas išleidžia labai daug ūglių ir neretinami lazdynai greitai sutankėja, tuomet dera tik šoninės šakos. Krūmas genimas, paliekant 6-9 stiebus, kurių skaičius priklauso nuo sodinimo tankumo, veislės augumo, dirvos derlingumo. Norint, kad lazdyno krūmas gautų kuo daugiau saulės, galima jį formuoti V forma, kai šoniniai stiebai atlenkiami 1,2-1,5 m aukštyje ir išpjaunama dalis vidinių stiebų. Atlenktus stiebus galima pririšti prie kuoliukų, įkaltų į žemę. Šakas, kurios mažiau dera, laikui bėgant reikia išpjauti ir vietoje jų palikti 1 stiprų, jauną, nešakotą ūglį. Dažniausiai nuo senesnių kaip 15 metų krūmų iš vidaus kasmet išpjaunamos 2-3 seniausios šakos, taip reguliariai atjauninant krūmą (kaip ir medį).

Kaip paskatinti lazdyną derėti?

Norint paskatinti lazdyną derėti ir sulaukti gausesnio riešutų derliaus, sodininkai rekomenduoja panaudoti tokią agrotechninę priemonę. Apie birželio mėn. vidurį reikia įlaužti lazdynų pirmamečius ūglius (laužiant iš apačios į viršų, kol šakelė lengvai trekštelės) šakų viršūnėse (20-30 cm nuo viršaus) ir palikti kaboti. Ūgliai nustoja augti, o ant jų, žemiau įlaužimo atsiranda žiedeliai. Taip pristabdomas lazdyno augimas ir paskatinamas moteriškų žiedų formavimasis (tuo laiku formuojasi moteriški žiediniai pumpurai kitų metų derliui). Palaužtos viršūnės lieka kaboti iki ankstyvo pavasario ir nukerpamos tik tada, kai išsprogsta žirginiai.

Jeigu pavasarį lazdynams žydint, vyrauja vėsūs ir drėgni orai, žiedai gali prastai apsidulkinti. Kartais kai kurių veislių lazdynų žirginiai gali pašalti ar nušalti, jeigu ankstyvą pavasarį po atšilimo paspaudžia stiprus šaltukas. Esant tokioms nepalankioms sąlygoms, patartina lazdynams padėti apsidulkinti.

Jeigu lazdynas dirbtinai apdulkinamas, labai padaugėja riešutų. Vėlyvą rudenį arba prieš didesnius žiemos šalčius lazdynų šakų galima prisipjauti nuo derančių, pvz., ‘Cosford‘ veislės krūmų ir laikyti šaltoje patalpoje, o prieš apdulkinimą pamerkti šiltoje vietoje. Pražydus žirginiams, po šakelę išdėliokite ant kiekvieno lazdyno krūmo, ir vėjas išbarstys žiedadulkes. Šakeles su žydinčiais žirginiais galima atsinešti ir priglaudus papurtyti prie rausvų moteriškų žiedų. Jei šakelių nepasiruošėte iš anksto, tai galite jas parsinešti pavasarį iš miške augančių paprastųjų lazdynų. Jų žirginiai yra atsparūs šalnoms ir visuomet užtikrintai apdulkina moteriškus žiedus. Riešutai dėl to nesusmulkėja. Yra ir kitų būdų žiedadulkėms pernešti ant moteriškų žiedų: žiedadulkės maišomos su vandeniu ir purškiami krūmai, galima žiedus apdulkinti žiedadulkėse išvoliota vata ar teptuku ir kt. Gausus riešutų derlius tikrai bus vertas jūsų darbo.

Saulę mėgstantiems lazdynams reikia pakankamai drėgmės, nes jų šaknys išsidėsčiusios negiliai dirvoje. Didžioji šaknų masė yra viršutiniame 50 cm dirvos sluoksnyje. Nepaprastai svarbu palaikyti pastovų ir vidutinį dirvožemio drėgmės lygį. Pakankamai drėgmės gaunančių lazdynų riešutai tampa sultingesni, skanesni.

Ypač drėgmė reikalinga jauniems lazdynų sodinukams. Sausringu laikotarpiu jie turi būti reguliariai laistomi. Norint geriau išlaikyti drėgmę, žemę aplink krūmą (ar medžio kamieną) rekomenduojama negiliai supurenti ir mulčiuoti kompostu, nerūgščiomis durpėmis, nupjauta žole ar kt. Žolė negali liesti lazdyno stiebų ar kamieno, nes jai pūvant, gali atsirasti juodos bakterinių ligų dėmės. Pjuvenos mulčiavimui tinka tik visiškai perpuvusios, jos vėliau taps vertinga organine trąša.

Norint gauti didelį riešutų derlių, lazdynus būtina tręšti, nes medžiai iš dirvožemio pasiima daug maistinių medžiagų. Lazdynus reikia tręšti kasmet pavasarį. Geriausiai tinka natūralūs preparatai: biohumusas, kompostas, perpuvęs mėšlas ir kt. organinės medžiagos. Juose yra visi augalo augimui ir derėjimui būtini mitybiniai elementai. Pokrūmiuose išbarstomos ir mineralinės kompleksinės trąšos su mikroelementais. Gegužės viduryje galima nupurkšti lazdynus per lapus boro trąšomis. Labai efektyvios yra per lapus purškiamos biologinės trąšos, kurių sudėtyje yra amino rūgščių. Jos pagamintos iš jūros dumblių, turi visus fitohormonus, kurie skatina augimą bei derėjimą net ir stresinėje situacijoje (per sausras, karščius ir pan.). Vėliau galima naudoti tręšimui per lapus ir tirpias kompleksines trąšas su mikroelementais. Jų normos tiksliausiai nustatomos pagal lapų tyrimus. Lapų mėginiai maistinių medžiagų kiekio analizei imami rugpjūčio mėn., kartą per 3-4 metus.

Augindami lazdynus savame sode, būtinai naudokite mikorizę – jų šaknys gyvena simbiozėje su tam tikrais grybais, kurie padeda augalui geriau įsisavinti vandenį ir mineralinius elementus (tuomet šaknų sistemos siurbimo paviršius padidėja daug kartų). Be to, mikorizę formuojantys grybai patys sintetina daug augalų naudojamų biologiškai aktyvių medžiagų, netirpius dirvožemio fosforo junginius paverčia tirpia forma, saugo šaknis nuo galimų patogenų infekcijos (taigi, grybai ir gydo lazdyną). Sodinant lazdyną, parsineškite kibirą žemės iš po miške augančio lazdyno ir taip įneškite į dirvą grybienos, reikalingos mikorizei.

Lazdynas – tai krūmas (ar medis), kuris savo lapais gausiai patręšia žemę. Jie greitai supūva ir formuojasi humusas, kuriame gausu maisto medžiagų. Jeigu nėra galimybės lazdynų patręšti miško žeme, tuomet būtinas kasmetinis tręšimas mineralinėmis trąšomis, o ypač jie mėgsta kompostą ir kitas organines trąšas.

Priklausomai nuo amžiaus, veislės ir auginimo sąlygų, iš lazdyno galima priskinti vidutiniškai nuo 3-4 iki apie 5-7 kg ir daugiau riešutų. Lazdynų riešutai paprastai subręsta rugsėjo mėnesį. Šviesiai ruda kevalo spalva parodo, kad riešutai jau sunoko. Nepatartina skinti dar neprinokusių riešutų, nes branduoliai greitai išdžiūsta ir susitraukia. Riešutus skinkite tik tuomet, kai jie bus pilnai sunokę.

Verslui auginamų stambiavaisių lazdynų riešutai gali būti parduodami švieži arba sandėliuojami ilgesniam saugojimui. Švieži lazdyno riešutai skinami nuo krūmų (medžių) ir skirti parduoti iš karto po derliaus nuėmimo, jie netinka ilgalaikiam saugojimui, nes greitai praranda svorį. Šviežių lazdyno riešutų auginimo privalumas – 30-40% didesnis derlius, tik daugiau rankų darbo tenka skynimui.

Dažniausiai pilnai sunokę riešutai patys nukrenta ant žemės. Daugumos veislių riešutai patys iškrenta (išsilukštena) iš lapų goželių. Tuomet riešutus geriausia rinkti nuo žemės, nes jie būna pilnai subrendę ir gali ilgai išsilaikyti. Jei riešutai ilgą laiką laikomi drėgnai, jie pradeda pelyti. Labai svarbi ilgo riešutų išsaugojimo sąlyga – geras vėdinimas. Nuskintus riešutus paskleiskite plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje ir leiskite jiems išdžiūti. Vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje nevalytus riešutus galima laikyti iki vienerių metų. Riešutų nerekomenduojama laikyti kartu su kitais vaisiais arba daržovėmis, nes labai lengvai sugeria kvapus.

Verslinėms lazdynų plantacijoms gaminami specialūs savaeigiai kombainai, kurie apvaliais šepečiais sušluoja riešutus į eilę, iš kurios siurbliu ištraukia per vamzdį, o vėliau prapučia per atitinkamą sietelį, kur jie atskiriami nuo priemaišų ir supilami į specialų bunkerį arba maišą.