Lazdynų veislės ir nauda

Paprastasis lazdynas (Corylus avellana) – tai 5-7 m aukščio beržinių (Betulaceae) šeimos daugiametis krūmas ar medis. Corylus kilęs iš graikiško žodžio corys, reiškiančio šalmą, kuris puikiai apibūdina riešutą. Įdomu, kad joks kitas krūmas neturėjo savo globėjo, tik lazdynas buvo Lazdonos – riešutų ir lazdynų sergėtojos bei vaisingumo deivės – saugomas. Žydinčios lazdyno šakos buvo dedamos prie įėjimų, kad apsaugotų namus. Dar XVIII amžiuje derliaus vainikai buvo pinami iš šakelių, pabarstytų riešutais, kurie simbolizavo Dievo palaiminimą ir laimingą ateitį.

Lazdynų riešutai – tai sveikas ir skanus maistas. Jų branduoliuose yra iki 70 proc. riebalų, 16 proc. baltymų, 3,5 proc. cukrų. Riešutai yra puikus nesočiųjų riebalinių rūgščių, tokių kaip linolo ir oleino rūgštys, šaltinis, dėl kurių aliejaus vertė viršija kitus aliejus, įskaitant alyvuogių aliejų. Įrodyta, kad mūsų šaltesnio klimato kraštuose auginami lazdyno riešutai turi dvigubai daugiau šių nepakeičiamų riebalinių rūgščių nei auginami šiltesnėse šalyse. Linolo rūgštis mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi antikoaguliacinį poveikį, padeda aterosklerozės profilaktikai ir gydymui.

Lazdynų riešutuose yra 20 žmogaus organizmui reikalingų amino rūgščių, vitaminų: E, B1, B2, B3, B6, A, C, F, gausu mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, fosforo, magnio, mikroelementų: mangano, cinko, geležies, vario, jodo, seleno ir kt. Dėka tokios turtingos biocheminės sudėties riešutai yra ne tik vertingas maisto produktas, bet ir pasižymi gydomosiomis savybėmis.

Riešutai yra tikras kalio lobynas, reguliuojantis kraujospūdį ir atsakingas už tinkamą smegenų veiklą bei sveiką nervų sistemą. Smegenų darbą gerina ir didelis lecitino kiekis, esantis riešutuose. Reguliarus riešutų vartojimas saikingais kiekiais padeda išvengti kraujo krešulių susidarymo. Riešutai turtingi labai reikalingais žmogaus organizmui B grupės vitaminais, pvz., vitaminas B6 yra svarbus faktorius fermentiniams procesams, imuninei sistemai, baltymų apykaitai.

Lazdyno riešutų aliejuje rasta labai vertinga medžiaga tokoferolis (vitaminas E) vadinamas jaunystės vitaminu. Šis galingas antioksidantas saugo nuo vėžinių ląstelių formavimosi ir yra ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms. Suvalgę 25 g riešutų, aprūpinsite savo organizmą dienos vitamino E norma. Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad lazdynų riešutai stabdo senėjimo procesą.

Lazdynų riešutuose yra unikalus baltymų ir vitamino E derinys, kuris stiprina raumenis, todėl juos patariama valgyti žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą. Riešutų patariama valgyti sergantiems diabetu, mažakraujyste, lytinės sistemos sutrikimais, šlapimo pūslės akmenlige. 7-8 riešutai kartu su medumi padeda įveikti ir įsisenėjusį kosulį. Kūdikius maitinančioms motinoms lazdynų riešutai padidina pieno kiekį. Riešutuose esantys selenas ir jodas didina organizmo atsparumą radiacijai.

Liaudies medicinoje vertinami ir lazdynų lapai bei žievė. Lazdynų lapų ir žievės nuovirą siūloma vartoti esant varikoziniam venų išsiplėtimui, hipertrofijai. Lazdynų lapų nuoviru gydoma ir nuo plaukų slinkimo. Lazdynų riešutai, savo kaloringumu pralenkiantys bulves, pieną, razinas, figas, duoną, yra puikus maisto produktas ne tik vegetarams. Paros kalorijų norma – apie 400 g riešutų. Jie suteikia ilgalaikį sotumo jausmą. Daug riešutų sunaudojama maistui, konditerijos pramonėje, iš jų spaudžiamas aliejus. Iš riešutų išspaudų gaminama chalva. Tikri smaguriai gali pasigaminti riešutų pieno, kuris beje ne tik skanus, bet ir naudingas sergant bronchitu ar nervų ligomis (tik nerekomenduotina gerti per daug). Be to, riešutai naudojami ir kosmetikoje – odos, plaukų priežiūros priemonėms gaminti.

Paprastasis lazdynas yra anksčiausiai pražystantis krūmas Lietuvoje. Pagal jo žydėjimo laiką nustatoma ankstyvojo pavasario pradžia. Paprastai tai būna kovo ar balandžio mėn., prieš sprogstant pumpurams. Lazdynai vertinami ir kaip anksčiausiai pražystantys medingi augalai, kurių žirginiai turi daug žiedadulkių. Lazdynas yra vienanamis augalas: kiekvienas krūmas ar medis turi ir vyriškus, ir moteriškus žiedus. Vyriški žiedai išsidėstę žirginiuose. Moteriški žiedai yra mažiau pastebimi: pumpurų dengiamųjų žvynelių pažastyse jie po 2 yra susitelkę į mažas galvutes, iš kurių pavasarį kyšo rausvų purkų kuokšteliai.

[Lazdyno vyriški (žirginiai) ir moteriški (su rausvais kuokšteliais) žiedai]

Lazdynai yra kryžmadulkiai augalai ir juos apdulkina vėjas. Beveik visos lazdynų veislės negali pačios apsidulkinti, todėl reikia sodinti ir apdulkinančias veisles. Pageidautina, kad pagrindinei veislei būtų 2-3 apdulkintojų veislės. Namų ūkio sodams galioja tokia taisyklė: kuo daugiau skirtingų veislių pasodinsite, tuo geresnis bus apdulkinimas, taigi ir derlius. Jeigu lazdynas auga vienas, į atskiras jo šakas galima įskiepyti keletą skirtingų veislių šakelių.

Kadangi lazdynai anksti išeina iš gilios ramybės periodo, todėl žiemomis jiems dažnai pakenkia po atlydžių užeinantys dideli šalčiai, kurie nušaldo pasiruošusius žydėti ar jau pražydusius žirginius. Jiems labiausiai pavojingas žemesnis nei -24 °C šaltis. Žiedadulkės ir piestelės pakelia iki -14 °C šaltį, bet jeigu žydėjimo metu būna -5–6 °C šalnos, žiedai gali tinkamai neapsidulkinti ir sumažėti derlius. Dėl panašių atšalimų kas 3-4 metai lazdynai gali derėti prasčiau. Žirginiai gali nepilnai išsivystyti ir sausrų laikotarpiu vegetacijos metu, kai trūksta drėgmės ar maisto medžiagų, arba dėl ligų ir kenkėjų, todėl reikalinga tinkama lazdynų priežiūra (laistymas, tręšimas, purškimas).

[Žydintys raudonlapio lazdyno žirginiai ]

Lazdynai dauginami iš sėklų ir vegetatyviniais būdais: atžalomis, auginiais ir atlankomis. Lazdyno sėkla yra riešutas, kuris turi tvirtą kevalą, apgaubiantį valgomą branduolį. Iš riešutų išauginti lazdynų sėjinukai neišsaugo veislei būdingų savybių, jie pradeda derėti vėliau, išaugina mažiau ir smulkesnių vaisių. Perspektyviausias yra vegetatyvinis dauginimas, tuomet sodinukai pilnai išsaugo visas motininio augalo savybes, anksti pradeda derėti, yra produktyvūs ir dera kasmet. Kultūrinių veislių lazdynai, padauginti vegetatyviškai, pradeda derėti 3-4 metais po pasodinimo, o didesnį derlių užaugina nuo 6-tų metų. Lazdynas – ilgaamžis krūmas (medis), išpjovus seną kamieną iš atžalų galima užsiauginti naują. Jis dera apie 50-60 metų. Lazdynų krūmai yra labai pakantūs genėjimui ir puikiai tinka vidutinio aukščio ar aukštoms gyvatvorėms auginti. Iš lazdynų galima pasodinti ir apsauginę sodo juostą – ir gražu, ir naudinga.

Kultūrinės lazdynų veislės yra kilusios iš paprastojo lazdyno rūšies ir sukryžminus šią rūšį su kitomis lazdyno rūšimis. Iš paprastojo lazdyno išvesta daug kultūrinių veislių, subrandinančių didesnius, daugiau ir su minkštesniu kevalu riešutus.

Labiausiai paplitusios Europoje, kaimyninėje Lenkijoje ir mūsų šalyje yra stambiavaisės desertinės lazdynų veislės ʻHalės milžinaiʼ, ʻBarselonaʼ, ʻCosfordʼ, ʻKatalonijosʼ,ʻWebbaʼ, raudonlapis ʻSirenaʼ. Šių veislių esminis išskirtinumas yra tas, kad riešutai yra labai skanūs, pilnaviduriai, be luobelės arba su plona luobele. Svarbiausia, kad veislės yra produktyvios, dera kiekvienais metais, nepramečiuoja. Derlingumu pasižymi ʻBarselonaʼ, ʻHalės milžinaiʼ, ʻKatalonijosʼ, ʻSirenaʼ, stambiausius branduolius išaugina ʻHalės milžinaiʼ, ʻBarselonaʼ, ʻCosfordʼ. Kadangi lazdynai yra kryžmadulkiai augalai, reikia sodinti ne vieną, o bent 2-3 ar daugiau skirtingų veislių, kad būtų gausus ir kasmetinis derlius. Geriausia veislė dulkininkė yra ʻCosfordʼ, tinkanti visoms kitoms lazdynų veislėms. Kad gerai apsidulkintų, skirtingų veislių lazdynai turi būti sodinami ne toliau kaip 12 m atstumu vienas nuo kito.

Lazdynai yra ne tik labai vertingi, bet ir puošnūs augalai, naudojami kraštovaizdžio dizaine. Šalia populiarių lazdynų veislių dabar auginamos ir įdomios dekoratyvinės formos su geltonais, raudonais bei karpytais lapais, su svyrančiais, zigzaginiais ar spiraliniais stiebais.

[Dekoratyvi raudonlapių lazdynų forma]