Šilauogių priežiūra

Patyrę sodininkai sako, kad šilauogė bijo ne šalčių, bet sausros. Šilauogės labai mėgsta drėgną dirvą. Jos yra labai jautrios drėgmės trūkumui ir pertekliui. Jeigu karšta ir sausa vasara, šilauoges reikėtų laistyti bent 2 kartus per savaitę. Kaip žinoti, kada augalą reikia laistyti? Jeigu, prie krūmo po mulču pačiupinėjus ranka durpes, jos bus sausokos, laistyti reikia, o jeigu nors truputį drėgnos - galite palaukti. Laistykite šilauoges ne tik į krūmo vidurį, bet ir aplinkui apie augalą tokiu spinduliu, kiek užima jo vainikas. Naudokite minkštą vandenį, geriausia – lietaus arba bent pastovėjusį.

Labiausiai augalams reikia drėgmės, kai užmezgamos, auginamos ir noksta uogos, o taip pat, kai formuojasi žiediniai pumpurai (t. y. kitų metų derlius) - nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio. Šilauogės yra labai jautrios drėgmės svyravimams dirvožemyje.

Sodinant verslinį šilauogyną, būtina įrengti drėkinimo sistemą. Dažniausiai įrengiama lašelinė paviršinė laistymo sistema, kai plastikiniai vamzdžiai klojami žemės paviršiuje ir prie kiekvieno krūmo padaroma laistymo anga. Rekomenduojama įrengti ir laistymo iš viršaus sistemą uogakrūmių apsaugai nuo pavasarinių šalnų.

Svarbiausia, auginant šilauoges - jų nepertręšti. Tręšti reikėtų mažomis dozėmis ir retai. Per didelis trąšų kiekis stabdo augimą, vystymąsi, naikina šaknų sistemą, pablogina mikorizę ir šilauogės gali prastai augti. Geriausiai naudoti specialiai šilauogėms skirtas trąšas, dažniausiai kompleksines su mikroelementais (geležimi, boru, cinku ir kt.), kurios ne tik maitina augalus, bet ir parūgština dirvą, kad šilauogės galėtų geriau įsisavinti maisto medžiagas. Kaip vienas iš puikių, mūsų išbandytų pavyzdžių gali būti vokiečių firmos "Shultz" trąšos šilauogėms "Food for blueberry". Šių trąšų tirpalu palaisčius šilauoges gegužės-birželio mėnesiais, krūmai atrodė vešlūs, gyvybingi, derlius gausus, uogos stambios, skanios.

Neturint specialių trąšų šilauogėms, vegetacijos pradžioje, balandžio mėnesį, laistoma 0,1–0,15 % kompleksinių trąšų tirpalu, o paskui du kartus – gegužės ir birželio mėnesiais – 0,1–0,15 % amonio sulfato tirpalu (pH 4,2–4,5). Trąšos, turinčios azoto ir skatinančios augimą, turi būti naudojamos ne vėliau kaip iki birželio II pusės, kad stiebai spėtų sumedėti. Norint pagerinti šilauogių stiebų sumedėjimą, kad jos geriau žiemotų, rugsėjo mėnesį galite palaistyti vandeniu su ištirpintu jame kalio sulfatu - 10-20 g į 10 l kibirą.

Vandenį, kuriuo laistote šilauoges, reikėtų kas kelintą laistymą parūgštinti: į 10 l kibirą įpilant 100 ml 9 % acto arba citrinos rūgšties. Iš pradžių palaistykite paprastu vandeniu, o paskui parūgštintu. Tačiau patogiau naudoti sierą. Šilauogių dirvai parūgštinti galima išbarstyti granuliuotą sierą, kuri veiks 3-4 metus arba koloidinę, miltelių pavidalo sierą, kuri veiks 1-2 metus.

Tai rodo, kad šilauogėms yra nepalankios augimo sąlygos, o dažniausiai tai yra per mažas dirvos rūgštingumas ir tokią dirvą reikia skubiai parūgštinti. Gal būt dar reikia augalus ir patręšti. Raudonuojant lapams krūmai nustoja gerai augti, nėra normalaus ūglių priaugimo ir nebus gero derliaus. Vienmečiai ūgliai turi išaugti per metus 50-70 cm ilgio, tai rodys gerą krūmų augimą. Kai šilauogių lapai parausta rudenį, tai normalu, nes taip augalai reaguoja į žemėjančią oro temperatūrą.

Jeigu šilauogėms trūksta azoto, pradeda geltonuoti seniausi lapai, vienmečiai ūgliai gali įgauti rausvą spalvą, krūmas prasčiau auga ir mažėja derlius. Trūkstant kalio, ima džiūti stiebų viršūnės, ant lapų atsiranda nekrozinės ir rudos dėmės, smulkėja uogos. Fosforo trūkumas šilauogėms labai retas, tik kraštutiniais atvejais - tuomet lapai spalvos nepraranda, tik būna smulkesni. Magnio trūkumas gali atsirasti dėl ilgalaikės sausros arba intensyviai tręšiant kaliu. Matomi požymiai yra senesnių lapų tarpgyslinė chlorozė (pagelsta lapai, o gyslos lieka žalios). Geležies trūkumas gali pasireikšti bene dažniausiai. Jauni ūgliai įgauna citrinos geltonumo spalvą, pagelsta jaunų lapų tarpgysliai, krūmas silpniau auga ir menkiau dera. Taip pat arčiau viršūnės esantys ūgliai ir lapai būna mažesni, susmulkėja vaisiai. Pirmiausia reikia patikrinti ir sureguliuoti dirvožemio rūgštingumą, nupurkšti geležies sulfato tirpalu. Trūkstant boro, apmiršta šilauogių lapų viršūnėlės, neišsprogsta pumpurai. Sunyksta ūglio viršūninis pumpuras, pradeda augti šoninės šakelės. Tręšiama boro trąšomis per kelis kartus. Kad šilauogėms netrūktų šių maisto medžiagų, rekomenduojama tręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais

Tinkamiausias šilauogių genėjimo laikas yra žiemos pabaiga - pavasario pradžia (vasario pabaiga - kovo mėnuo). Šilauoges genėti reikia gana intensyviai, jeigu norite skinti stambias uogas. Jeigu krūme, ypač jauname, yra mažai ir silpnų, ištįsusių stiebų, juos visus reikia patrumpinti maždaug trečdaliu (arba daugiau), kad jie šakotųsi ir formuotų gražų krūmą bei gerą derlių.

Formuojamasis šilauogių genėjimas pradedamas nuo 5-6 metų amžiaus, kai krūmas priaugina daugiau šakų. Genima kasmet. Pagrindinė genėjimo taisyklė - įleisti šviesą į krūmo vidurį, kad gauti kokybišką uogų derlių. Krūmą pradėkite genėti nuo apačios: pirmiausiai iškarpykite ant žemės gulančias, ligų ar mechaniškai pažeistas šakas, smulkias, silpnas, krūmą užtankinančias šakeles, kurios yra be žiedinių pumpurų ir nederės. Daug plonų ūglių priauga, jeigu krūmas pasodinamas per giliai. Jeigu jaunų stiebų išauga per mažai, reiškia, kad augalas nepakankamai pamaitintas. Paskui lengvai prašviesinamas krūmo vidurys, kad į jį patektų daugiau saulės. Išpjaukite seniausias (tamsiai rudas, atpleišėjusia žieve) šakas, iškarpykite susiraizgiusias, viena į kitą besitrinančias šakas, palikite tiesiai augančius, stambius, produktyvius stiebus su gerai susiformavusiais žiediniais pumpurais. Genėti reikia taip, kad uogas skintumėte nuo 2-3 metų stiebų (ar šakų).

Vėliausiai genimas krūmo viršus. Iškarpykite atiderėjusias 4-metes ar vyresnio amžiaus stiebų viršūnes arba patrumpinkite senesnius stiebus iki jaunesnio atsišakojimo, praretinkite, jeigu per daug smulkių šakelių krūmo viršuje. Šakas (išskyrus vienmetes), ant kurių nėra žiedinių pumpurų, išpjaukite. Jeigu ant dvimetės šakos, kuri vasarą derės, yra daug išsišakojimų ir labai daug žiedinių pumpurų, tai šaką gerokai (net iki pusės) galite patrumpinti, nes nepagenėjus užaugs daug, bet smulkių uogų. Jeigu krūme mažai vyresnio amžiaus stiebų, tai stambesnį vienmetį ūglį galite patrumpinti, paliekant apie 5 pumpurus, kad jis išsišakotų ir priaugintų toje vietoje daugiau šakų. Patrumpinkite ir labai ilgus vienmečius ūglius, kad jie šakotųsi ir formuotų žiedinius pumpurus. Tik netrumpinkite vienmečių ūglių liepos mėnesį (tai didžiausia žmonių daroma klaida), nes tais metais jau nesusiformuos žiediniai pumpurai ir kitais metais šios šakos nederės. Vienmečius ūglius trumpinkite anksti pavasarį, nes žiediniai pumpurai formuojasi nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio ir kitais metais šie dvimečiai stiebai išaugins gausų derlių.

Kiek stiebų palikti krūme? Pilnai derančiame šilauogių krūme, priklausomai nuo jo amžiaus, veislės ir augimo sąlygų, optimaliai gali būti nuo 6-8 iki 12-13 stiebų. Tame pačiame krūme kartu auga įvairaus amžiaus (1-6 metų) stiebai. Genėdami palikite krūme 2-3 (iki 4) stipriausių vienmečių ūglių. Senesnes kaip 6 metų šakas krūme laikyti neverta. Jeigu šilauogės krūme yra 6-9 pagrindinės storos skeletinės šakos, tai drąsiai galite išpjauti 3 šakas, jeigu senų stiebų yra 3-4, tai užteks išpjauti vieną, kad nesumažėtų derlius. Senus storus stiebus patogiausia išpjauti ilgakočiais sekatoriais, o plonesnes šakutes lengviau iškarpyti paprastu sekatoriumi. Senesnius kaip 9-12 metų šilauogių krūmus galima atjauninti, nupjaunant visas šakas beveik iki žemės.

Šilauogių pasodinimo metais patariama nuskabyti visus žiedus, kad geriau paaugtų šaknys ir pats krūmas. Šilauogės žydi labai ilgai, tad ir nukentėjusios nuo šalnų, dažnai vis tiek užmezga uogų. Jų žiedams pavojingos pavasario šalnos, kai temperatūra nukrenta iki -5 C šalčio, užuomazgoms gali pakenkti -3 C. Šilauogės pradeda derėti 1-2 metais po pasodinimo. 5-6 metų amžiaus krūmai jau gausiai dera. Priklausomai nuo amžiaus, veislės, augimo sąlygų, iš krūmo galite priskinti nuo 3-4 iki 9-12 kg (ir daugiau) uogų. Uogos skinamos, kai pilnai prinoksta - kai kotelio prisegimo vietoje uogos spalva pasidaro tamsi, o ne rožinė.