Šilauogių sodinimas

Ko reikia, kad šilauogės gerai augtų ir džiugintų jus gausiu derliumi?

• Rūgšti dirva;

• Pakankamas drėgmės kiekis dirvoje;

• Saulėta vieta, apsaugota nuo vėjo.

Šilauogės yra ypatingas augalas tuo, kad joms reikia rūgščios dirvos ir joms būtina mikorizė - tai labai glaudūs jų šaknų ryšiai su grybu Mykorrhiza. Natūraliose augavietėse jos taip pat auga rūgščioje, purioje, drėgmei laidžioje dirvoje. Šilauogės turi silpnas, bet įdomios struktūros šaknis, daugumą jų sudaro labai plonos šaknelės be šakniaplaukių (amerikiečių gražiai vadinamos "angelo plaukais"), tad grybai savo hifais padeda šilauogėms geriau įsiurbti maisto medžiagas ir drėgmę. Grybų hifai geriausiai vystosi ant medžių drožlių ir pjuvenų, ypač pušų. Kad mikorizė gerai vyktų ir dėl to šilauogės gerai augtų, yra reikalinga labai rūgšti (pH 3,5 - 4,5), puri ir drėgna dirva (70 % drėgnumo). Per sausa ir per šlapia dirva netinka, nes mikorizei reikalingi grybai neišgyvena ir tuomet iš pradžių buvę vešlūs šilauogių sodinukai palaipsniui sunyksta

Šilauogė - tai saulėtų vietų uogakrūmis, kurį reikėtų sodinti užuovėjoje. Šilauogėms parinkite saulėtą vietą. Kuo daugiau saulės tenka krūmui, tuo geriau susiformuoja žiediniai pumpurai, būna gausesnis derlius ir saldesnės uogos. Pusiau pavėsyje šilauogių krūmai auga dar geriau, tačiau derlius yra mažesnis ir uogos rūgštesnės. Jokiu būdu nesodinkite šilauogių po vaismedžiais, nes jie sudarys pavėsį, o gilios medžių šaknys paims iš dirvos maisto medžiagas ir drėgmę. Šilauoges sodinti geriau, apsaugant jas nuo šiaurės vėjų, nes jie pavasarį gali išdžiovinti krūmus. Atviroje, vėjų prapučiamoje vietoje žiedai yra jautresni pavasario šalnoms

Svarbiausia sodinant šilauoges - tai substrato (žemių mišnio, kurį pilsite į duobę) paruošimas. Substratui reikia:

• Rūgščios aukštapelkių (rudos, su plaušeliais, pH 3,5-4,5) durpės - 3 dalys;

• Pušies žievių kompostas, pušyno "paklotė" (žemė po pušimis iš perpuvusių spyglių, žievių, kankorėžių, šakų), perpuvusios spygliuočių pjuvenos - 3 dalys;

• Smėlis (rupus, geltonas upės smėlis) - 1 dalis.

Durpės turi būti rudos, ne kompostinės. Jos ilgai neperpūva ir puikiai laiko drėgmę. Pušies žievių komposte, o ypač pušyno viršutiniame žemės sluoksnyje gausu mikorizei reikalingos grybienos ir maisto medžiagų šilauogėms. Neturint žievių komposto arba pušyno žemės, tinka ir perpuvusios spygliuočių pjuvenos. Geriau naudoti smulkesnes ir perpuvusias pjuvenas, šviežios gali sukelti puvinį, be to, naudos azotą, sugers daug vandens. Dėl smėlio substratas bus biresnis ir pralaidesnis vandeniui.

Galima ruošti žemių mišinį šilauogėms ir kitokiu santykiu, pvz., įdedant 3 dalis rūgščių durpių, 3 dalis smulkintų pušų žievių, 2 dalis perpuvusių spygliuočių drožlių, pjuvenų,1 dalį pušyno "paklotės" arba mišinį padaryti iš rūgščių durpių ir pušyno "paklotės" (1:1) ir pan . Neturint šių medžiagų, nusipirkite jau paruošto substrato šilauogėms, geriausiai su pušų žieve. Į duobę paprastai telpa apie 80 l substrato.

Reikėtų rinktis dvimečius krūmelius su sveikomis vešliomis šaknimis ir stipriais sumedėjusiais ūgliais. Nepirkite krūmelių su parudavusiomis, dėmėtomis šakutėmis, ar negražiais dėmėtais lapais, rinkitės tik sveikus krūmelius. Norintys uogas skinti jau anksčiau, gali sodinti 3-4 metų krūmelius.

Šilauoges geriausiai sodinti pavasarį - kovo pabaigoje, balandžio, gegužės mėn. arba rudenį - rugsėjo-spalio mėn. Jos auginamos vazonuose, tad sodinti po vieną kitą krūmelį galima per visą vegetaciją, svarbu kad nebūtų karščių ir sausrų.

Kaip geriau sodinti šilauoges - į atskiras duobes ar į iškastą griovį (tranšėją)? Sodinant keletą augalų, patogiau ir pigiau sodinti į duobes. Veisiant didesnį šilauogyną, dažniausiai kasamos tranšėjos. Joms užpildyti reikės žymiai daugiau durpių ir kitų substrato medžiagų negu sodinant į atskiras duobes, nors augalams tai geriau.

Šilauogių šaknys išsidėsčiusios sekliai dirvoje ir plečiasi labiau į plotį negu į gylį. Iškaskite apie 50-60 cm gylio ir 60-80 cm pločio duobę. Smėlyje ar priesmėlyje užtenka seklesnės duobės. Gilesnę duobę galite iškasti, jeigu gruntas yra molis, nes tada reiktų daryti 10-15 cm sluoksnį drenažo, pripilant į dugną rupaus smėlio ar žvyro. Dugną galima iškloti storesnėmis, pjaustytomis pušų šakomis.

Duobės šonus, ypač jeigu jūsų dirva yra šarminės reakcijos (pH apie 7 ir daugiau) ar smėlis, reiktų iškloti plastiku, stora polietileno plėvele ar kita panašia medžiaga, kad durpių substratas ilgai išliktų rūgštus (vėliau nesusimaišytų su grunto dirvožemiu). Kiti sodininkai duobės šonus iškloja pušų rąsteliais, padarydami kaip medinį vazoną.

Mes sodinome savo šilauoges dvejopai: vienas sodinome į 75 l talpos plastikinius puodus, išpjovę dugnus, o kitas - į automobilio padangas, sudėtas po dvi viena ant kitos. Visi šie "vazonai" buvo įkasti į žemę, ant dugno užpylėme rupaus smėlio, o ant jo - paruoštą substratą.

Jeigu sklype gruntinis vanduo yra arčiau žemės paviršiaus, šilauoges reikėtų sodinti ant 10-15 cm aukščio kauburių arba pakeltos lysvės. Jeigu gruntinis vanduo visai arti ir iškastoje duobėje po lietaus stovi vanduo, tuomet šilauoges sodinkite į kitą vietą, nes pasodinus pamirks šaknys ir augalas žus. Gruntinis vanduo turėtų būti ne daugiau kaip 60-80 cm nuo žemės paviršiaus.

Sodinant šilauoges į tranšėjas, vartomu plūgu išariamas 50-60 cm gylio ir apie 1 m pločio griovys, kuris pripildomas rūgščių durpių ir perpuvusių spygliuočių pjuvenų ar smulkintų pušų žievių mišiniu (santykiu 2:1) arba panašiai paruoštu substratu. Mišinys duobėse arba tranšėjose sutrombuojamas. Šilauoges galima sodinti ir vėliau, kai žemių mišinys suslūgsta ir susiguli.

Šilauogės paprastai sodinamos, tarp augalų paliekant 1 m atstumą, jeigu veislė stipriau auganti, galima palikti 1,2-1,5 m. Tarp eilių galite palikti 2,5-3,0 m (apie 4 m - skinant kombainu).

Paruošus duobę, gausiai pripilama vandens, palaukiama, kol susigers. Į duobę nereikėtų berti jokių mineralinių trąšų. Vazoną su augalu prieš sodinimą pamerkite kelioms valandoms į indą su vandeniu. Jeigu išimtos iš vazono šilauogės šaknų labai daug ir jos kietai susisukusios į "veltinį", rankomis šiek tiek praskleiskite jį į šonus. Jeigu "veltinio" neprapurensite, į jį gali sunkiai patekti vanduo, be to, šaknys bus užsirietusios ir sunkiai skverbsis į duobės žemę. Šilauogė sodinama tokiu gyliu, kokiu augo vazone arba iki 2 cm giliau. Užbėrus paruoštą žemę, rankomis stipriai apspauskite ją aplink augalą.

Gausiai palaistykite pasodintą augalą ir pamulčiuokite aplink visą krūmą, užpildami smulkintų pušų žievių, pušyno žemės "paklotės" su spygliais, konkorėžiais arba perpuvusių spygliuočių pjuvenų. Mulčas šilauogėms yra būtinas. Dėl mulčo žemė ilgiau neperdžiūva, bet ir neužmirksta, net jeigu ilgai lyja, pagerėja dirvos struktūra. Mulčiuotų šilauogių šaknys mažiau nukenčia nuo didelių temperatūros svyravimų. Sausą ir karštą vasarą mulčiuotuoje žemėje palyginti vėsu, o šaltą žiemą - šilta. Mulčas saugo nuo dygstančių piktžolių, palaipsniui rūgština žemę. Mulčiuoti šilauogių krūmus reikia kasmet 5-7 cm storio sluoksniu, žiemai galima storiau.